Temos Žymėti visasAtžymėti visus

linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Ministro Lino Linkevičiaus pranešimas 2016-ų metų Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių vadovų metiniame susitikime

Sukurta 2016.07.20 / Atnaujinta 2016.08.23 11:28

Kasmet susirenkame pasidalyti praėjusių metų vertinimais ir pasikrauti idėjų ateitiems darbams. Šį kartą yra proga kartu apžvelgti ir visus ketverius metus.  

Praėjusių ketverių metų iššūkių būtų lengvai pakakę dešimtmečiui. Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai tęsėme naryste ir pirmininkavimu JT Saugumo Taryboje. Prasidėjus Rusijos agresijai Ukrainoje, sudrebinusiai saugumą ir stabilumą visoje Europoje, telkėmės ES ir NATO adaptacijai ir atgrasymui. Sėkmingai įsivedėme eurą ir prisidėjome prie istorinių energetikos projektų įgyvendinimo. Išlaikėme solidarumą prasidėjus migracijos krizei Europoje, o dabar rengiamės deryboms po JK referendumo dėl išstojimo iš ES. Tai buvo tikrai neeiliniai išbandymai diplomatijos komandai, mūsų gebėjimui veikti visiems kartu, su kitomis institucijomis, kitomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, žiniasklaida ir viešąja nuomone. Visa tai, kad Lietuvos interesai būtų išgirsti ir apginti. Dažniausiai neturėjom prabangos sustoti ir ilgai mąstyti – tiek dėl objektyvių krizinių sąlygų, tiek dėl kuklių išteklių. Dėl to dėkoju visiems ministerijos darbuotojams ir kiekvienam iš Jūsų, kad tikrai turime kuo pasidžiaugti.

Galime tvirtai pasakyti, kad tapome svaresni, saugesni, stipresni ir solidaresni.

Svaresni, nes geriau įsitvirtinome tarptautinėse organizacijose, sugebėjome sėkmingiau atstovauti savo šalies interesams, sumaniau išnaudoti kontaktus ir padaryti savo balsą labiau girdimą tarptautinėje erdvėje.

Lietuvos interesų įsitinklinimui neabejotinai daugiausiai ledų pralaužta pirmininkavimo JT Saugumo Taryboje ir ES Taryboje metu. Tai buvo kritinis laikotarpis, labai svarbus mūsų nacionaliniams interesams – pašonėje augant Rusijos agresijai  – o vaidmuo tose organizacijose  globalaus saugumo problemas leido patiems kelti esminiuose forumuose. Būti ten, kur sprendimai priimami.

Lietuvos balso žinomumą ir svarumą padėjo sukurti ir aktyvesnė veikla su akademine ir ekspertine bendruomene (tradiciniai „Sniego“ susitikimai ir naujas bet jau įtvirtintas „Rusijos forumas“), žiniasklaida (interviu tarptautinei žiniasklaidai ir nuomonių straipsniai) ir aktyvi komunikacija socialiniuose tinkluose. Visuomenės nuomonė tampa tiesioginiu sprendimų priėmėju, todėl viešoji diplomatija turi tapti mūsų kasdienybe. Daugiau kaip 1000 interviu per metus, po 50 000 sekėjų turinčios „Twitter“ paskyros, generuojančios po 3 milijonus reakcijų per metus – tampame solidžiu informacijos šaltiniu, turinčiu daugiau sklaidos socialinėse medijose užsienyje nei bet kuri kita Lietuvos žiniasklaidos priemonė.  

Taip pat aktyviai išnaudojome esamus ir naujus institucinius formatus: pasiekėme Šiaurės Atlanto Tarybos (NAC), sukūrėme naujus ir vertingus Rytų partnerystės ir Strateginės komunikacijos regioninius bendradarbiavimo formatus, aktyviai išnaudojome politikos direktorių tinklą, sustiprinome ekspertinį ir politinį dialogą su JAV ir Vokietija.

Dvišaliai kontaktai išlieka patikrintu ir stropiai naudotu įrankiu – 51 darbo vizitas per metus, praleistos 137 dienos užsienyje. Ypatingas dėmesys buvo skirtas mūsų strateginei partnerei JAV, taip pat Vokietijai, Lenkijai ir Švedijai. Lenkijoje vykdoma aktyvi viešosios diplomatijos programa, kurios tikslas – išlaikyti glaudžius ryšius ir padėti kurti sąlygas mūsų verslui. Iš viso URM priėmė 48 ministrų vizitus per trejus su puse metų ir 106 įvairius aukšto lygio vizitus Lietuvoje.

Svarumui tiesioginę įtaką daro Lietuvos diplomatinis buvimas šalyse. Pirmininkavimo JT metu balsuojant dėl Krymo aneksijos tapo ypač akivaizdu, kad nesvarbių valstybių nėra. Per 4 metus užmegzti santykiai su 18 valstybių, atidaryta 1 ambasada (PAR ), paskirtas atstovas Palestinoje, įsteigti 18 garbės konsulatų. Baigėme tvirtinti Lietuvos sienas, nustatę kontinentinį šelfą su Švedija, ir pagaliau sutvarkėme ambasados pastato Italijoje klausimą. Sutarėme dėl bevizio režimo diplomatinių pasų savininkams su Indija, Indonezija ir Jordanija.

Tačiau nesugebėjome užtikrinti, kad pirmininkavimų metu sukaupta žmonių patirtis ir galimybės būtų visiškai panaudotos toliau tose institucijose, toliau dirbtų Lietuvai. Trūko išteklių, tačiau turime pripažinti, kad tikslas buvo per daug ambicingas. Kitas trūkumas, kad viešoji diplomatija tik iš dalies yra diplomatinės kultūros dalis, vis dar ją suvokiame kaip užklasinę veiklą. Žiniasklaidos priemonių redaktorius ambasadoriams privalu pažinoti ne mažiau nei institucijų ar parlamentų narius. Galiausiai, nesame lanksti sistema, galinti greitai prisitaikyti – iššūkiai dažniausiai vežami keleto entuziastų. URM sistema turi būti lankstesnė ir labiau motyvuoti dirbančius, ne egzistuojančius.

Saugesni, nes Rusijai okupavus Krymą, pradėjus agresiją prieš Ukrainą ir grasinant visos Europos kariniu, ekonominiu ir informaciniu saugumu, kartu su ES ir NATO narėmis pasiekėme, kad situacijos vertinimas ir atsakas būtų vieningas ir stiprus. Europos Sąjungos rėmuose – tai sankcijos Rusijai ir visokeriopa parama Ukrainai, dėmesys Rusijos propagandai r Rytų partnerystės šalių reformoms. NATO lygyje – tai saugumo ir atgrasymo priemonės, pradėtos Velso ir užtvirtintos Varšuvos NATO Viršūnių susitikimuose. Pavyko įtvirtinti nuostatą, kad sąjungininkų saugumas svarbiau už dialogą su Rusija, su kuria bendradarbiavimas lieka suspenduotas. Čia  būtina pažymėti, kad nenuvertintume sąjungininkų solidarumo ir fakto, kad mūsų pozicija jau tapo norma. Neabejokime juo patys – norinčių, kad būtų kitaip, yra ir be mūsų.

Įtikinti parnerius situacijos rimtumu padėjo ir solidžiai atliekami namų darbai stiprinant savo pačių saugumą. Nuo kitų metų turėsime 7 kartų daugiau sąjungininkų pajėgų nei bet kada anksčiau, daugiau pratybų ir daugiau dėmesio mūsų apginamumui ir atsparumui.

Didesnį mūsų saugumą lemia ir energetinė laisvė. Elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, Suskystintųjų dujų terminalas – atrodo jau dabartis, duotybė ir net istorija. Bet tai buvo ilgametis, kartu ir diplomatų, darbas, kartu baigiant derybas ES dėl Energetikos trečiojo paketo, kuris įtvirtino energetinę nepriklausomybę kaip būtiną siekiamybę ir pagaliau leido ES kalbėti vienu balsu su energijos išteklių tiekėjais. Dabar aktyviai siekiame, kad mūsų interesai dėl statomos Astravo AE (ne)saugumo taptų išgirsti ir jiems atstovaujama visos ES vardu. Pripažinta, kad Baltarusija pažeidė Espo ir Orhuso konvencijas, Europos Komisija pradėjo ginti Lietuvos interesus, tačiau reikia užtikrinti aktyvesnį tarptautinės bendruomenės įsitraukimą.

Mūsų pačių trūkumas didinant savo šalies saugumą yra koordinacija šalies viduje. Turime dar daug padaryti, kad civilinės ir karinės struktūros dirbtų glaudžiau užtikrinant mūsų atsparumą grėsmėms, kad mūsų atsako į krizes sistema veiktų tinkamai.

Solidaresni, nes sugebėjome parodyti, jog problemos Europoje yra ir mūsų problemos, net jei tiesioginio jų poveikio dar nejaučiame. Tai mūsų parama kovoje su terorizmu, bet ypač – konstruktyvi laikysena bendromis jėgomis sprendžiant migracijos krizę ar rengiant atsaką grėsmėms žemyno Pietuose. Lietuva iki šiol perkėlė 35 pabėgėlius, siųsime instruktorius į Iraką kovai prieš Daesh, siuntėme sraigtasparnius pabėgėlių gelbėjimo operacijai Viduržemio jūroje. Tačiau dar  dažnai tenka įrodinėti ir patiems  sau, kad kelias į nacionalinius interesus veda per didesnę atsakomybę platesnėje Europos ar globalioje darbotvarkėje. Pabėgėliai yra ir tam tikra prasme mūsų saugumo garantas.

Akivaizdus ir stiprus mūsų solidarumas su Ukraina, Gruzija ir Moldova nulemtas nacionalinio saugumo intereso. Sugebėjome kol kas nenuleisti ES ambicijų lygio santykiuose su Rytų partneriais. Aktyviai gynėme Ukrainos interesus Rusijos agresijos akivaizdoje, išlaikėme sankcijas Rusijai, pavyko pasiekti nuolatinį judėjimą link ES laisvos prekybos susitarimų ir bevizio režimo su Ukraina, Gruzija ir Moldova. Man pačiam, vienam ir su užsienio kolegomis, kartu teko po 2-3 kartus per metus lankytis kiekvienoje iš šių šalių. Vizitas į Mariupolį šį pavasarį atkreipė užsienio kolegų dėmesį į neegzistuojantį ugnies nutraukimą ir grubius Minsko susitarimų pažeidimus. Maidano pradžioje Lietuvos vizitai buvo pirmieji iš ES valstybių fiksuojantys ir informuojantys apie užgniaužiamą tautos Europinį pasirinkimą. Vizitas į Moldovą buvo vienintelis užsienio valstybės vizitas pirmąjį naujos vyriausybės šimtadienį, o Gruzijos vizitu siųsta žinia apie šliaužiančią Pietų Osetijos ir Abchazijos okupaciją. Vizito Ukrainoje su Švedijos ministre M. Wallstrom metu buvo pradėtas bendras Lietuvos-Švedijos paramos Ukrainos švietimo sistemai projektas, kurio vertė – 1,4 mln EUR.

Apskritai Rytų partnerėse pernai vykdyti 87 vystomojo bendradarbiavimo projektai už 1,2 mln EUR, kartu aktyviai šviečiant Lietuvos visuomenę dėl paramos partnerėms svarbos. Daug laiko ir pastangų buvo skiriama donorams Europos humanitariniam  universitetui  pritraukti.

Taip pat parodėme solidarumą su Rusijos pilietine visuomene, organizuodami Rusijos forumo susitikimus Rusijos demokratams ir disidentams, kurių dalis persikėlė į Lietuvą gyventi. Esame atviri dialogui su visais, nuoširdžiai norintiems dialogo, o ne konfrontacijos. 

Kartu reikia pažymėti, kad turime dar pasistengti ieškodami poveikio priemonių, kaip mums rūpimą Rytų partnerystę išlaikyti ES darbotvarkės prioritetu. Ji iš ten linkusi labiau dingti, nei tapti svarbesnė. 

Svarbesni ūkiui, verslui ir piliečiams, nes sustygavome mūsų ekonominės diplomatijos veiklą ir įrodėme savo naudingumą atvedant investicijas, lengvinant sąlygas verslui ir padedant mūsų verslininkams ieškoti naujų rinkų. Turim konkrečias temas (pvz., eksporto leidimai, gyvybės mokslai), tikrai prioritetinį eksporto rinkų sąrašą (10), diplomatus ekonomistus ambasadose ir jau aiškesnius bendradarbiavimo modelius su „Investuok Lietuva“. Tai turi įtakos visos šalies laimėjimams: traukiantis Rusijos rinkai, išaugo eksportas į ES (5.4%) ir JAV (tris kartus pralenkia eksportą į Rusiją) , tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą didėjo, kaip didėjo ir turizmas į Lietuvą (12% padaugėjo svečių iš ES, kurie palengvino Rusijos turistų sumažėjimo poveikį). Dėl suderėtų nacionalinių ir ES laisvos prekybos sutarčių (su Moldova, Gruzija, Kanada, Vietnamu, Singapūru, P. Korėja) verslas jau sutaupo pajamų ir laiko. Prekyba su Gruzija ir Moldova po laisvos prekybos sutarčių išaugo 26% ir 16%, o verslas sutaupė 170 000 EUR muitų mokesčių. Visiškas ES laisvos prekybos susitarimo įsigaliojimas su Ukraina dar palengvintų šią naštą 13 mln EUR per metus.  Prekybos apsaugos priemonės sutaupo verslui  60 mln EUR per metus, o įtraukus naujos kartos aukštųjų technologijų produktus į IT eksporto susitarimą, mūsų eksportuotojai konkuruos pasaulinėje rinkoje, kurios vertė 1 trilijonas EUR. Pasirašėme ekonominio bendradarbiavimo susitarimus su Iranu, Gruzija, Indonezija, Saudo Arabija ir Turkmėnistanu (rengiama su JAE, Malaizija, Brazilija, Argentina ir kt.).

Pastaruosius 4 metus suteikiama daugiau konsulinių paslaugų piliečiams ir gerinama jų kokybė. Jau pusantrų metų piliečiai asmens tapatybės korteles gali įsigyti ambasadose, o nuo liepos 1 d. ambasados pasirengusios išduoti ir laikiną pasą. Lietuvos piliečiai turi daugiau galimybių gauti trečiųjų šalių vizas ir paslaugas, nes Lietuva pasirašė susitarimus su 18 Šengeno partnerių 68 šalyse. Organizavome 130 konsulinių misijų per 3 metus. Taip pat užtikrinome laisvesnį atvykimą trečiųjų šalių piliečiams  – atidarėme 58 vizų centrus 9 šalyse.

Ir nors džiaugiamės formatais su verslu ir naujomis galimybėmis piliečiams, mums dar vis trūksta suvokimo, kad mes dirbame Lietuvos žmonėms ir kad mūsų teikiamos paslaugos yra ne privilegija kam nors, o akivaizdi būtinybė. Pastarieji įvykiai Nicoje ir Turkijoje parodė, kad turime sustiprinti tiek vidinę, tiek nacionalinę reagavimo į krizes sistemą, nes nuo to priklauso ne tik diplomatinės tarnybos, bet visos valstybės autoritetas. Neišnaudojome iki galo galimybių iškovoti bevizius režimus piliečiams, mūsų santykis su verslu grįstas labai geromis intencijomis, tačiau sėkmingų verslo misijų pačiam teko matyti ne tiek jau ir daug – gal reikia laiko, o gal reikia geresnių įgūdžių?

Tolesni iššūkiai:

Saugumas. Varšuvos susitarimus paversti mums tinkančia realybe. Tai reiškia toliau išlaikyti deramą dėmesį grėsmėms iš Rytų ir Baltijos regiono apginamumui. Siekti, kad sąjungininkų atgrasos ir gynybos pajėgumai būtų dislokuoti greičiau, kad JAV pajėgos būtų kuo dažniau, regiono apginamumo iššūkiai būtų išspręsti, kad NATO įgytų realius kolektyvinius gynybos kibernetinėje erdvėje pajėgumus ir kuo daugiau dėmesio būtų skiriama sąjungininkų atsparumui. Atsparumui stiprinti turime išnaudoti ir ES priemones, ypač po naujosios priimtos ES globalios strategijos ir po ES-NATO bendradarbiavimo susitarimo Varšuvoje.

Svarbiu uždaviniu išlieka NATO atvirų durų politika ir ES dėmesys Rytų partnerėms, nors geopolitinė situacija ir iššūkiai šį darbą darys vis sunkesnį. Turime siekti išnaudoti ES ir NATO dialogą su Rusija jos atgrasymo, nuspėjamumo ir grąžinimo prie tarptautinių įsipareigojimų laikymosi tikslu.

Energetika ir transportas. Turime visiškai sinchronizuoti Lietuvos energetinius ir transporto tinklus  su ES energetiniais ir transporto tinklais (Rail Baltika, Via Baltika) ir stiprinti Lietuvos kaip transporto centro galimybes (ypač per Klaipėdos uostą). Tačiau daugiausiai pastangų,  sumanumo ir ryšių reikės užtikrinti, kad pašonėje kylanti Astravo AE netaptų atvira grėsme ir tik Lietuvos galvos skausmu. Turime įtraukti tarptautinę bendruomenę, kaimynus, institucijas ir reikalauti aukščiausių saugumo standartų. Konkretūs žingsniai, būtini konstruktyviam tolesniam dialogui su Baltarusija: kad TATENA įvertintų parinktą aikštelę, kad būtų atlikti Astravo AE projekto rizikos ir atsparumo testai ir kad tarptautinė ekspertų komisiją įvertintų AE bylos dokumentus. 

JK referendumo pasekmės. JK jau pasitvirtinus naują vyriausybę ir aiškėjant išstojimo faktui, svarbiausias uždavinys artimiausiu metu – įvertinti politinį ir finansinį poveikį (ES užsienio politika, vidaus rinka, judėjimo laisvė ir biudžeto klausimai) ir nustatyti savo derybines pozicijas. Tai Lietuvos namų darbai, kurie tikrai neapsiribos mūsų bendruomenės JK interesų gynimu. Kartu reikės išlaikyti ES vienybę ir susitelkimą NB8 formate.  

Šalies įtvirtinimas ir svarumas. Lietuvai pirmininkavimai akivaizdžiai suteikė daug galimybių. Narystė EBPO - kitas svarbus darbas, kurį siekiame baigti iki 2018 m vasaros, tačiau turime tradicinį finansų ir žmonių trūkumą, kuris gali kišti koją.  Taip pat turime priimti sprendimus dėl ateities pirmininkavimų (ESBO, JTST), įsitinklinimo (įsidarbinimas) tarptautinėse organizacijose, visų pirma ES ir NATO, ir dalyvavimo operacijose. Toks dalyvavimas suteikia galimybių ir svertų būti diskusijose ir spręsti daug platesnius savo nacionalinės darbotvarkės klausimus.

Atkurtos Lietuvos šimtmetis. Atskiros už Lietuvos pristatymą užsienyje institucijos vis dar nėra, o tikslinių lėšų taip pat neskirta. Tai įpareigoja tiek veikti kryptingai, tiek perskirstyti vidinius išteklius, tiek ieškoti institucinių ir verslo partnerių. Siūlome dvi konkrečias prioritetines kryptis. Pirma, Lietuva-pasauliui – skatinti lietuvius, ypač užsienio lietuvių bendruomenes, dovanoti savo gerus darbus užsienio šalims ir jų visuomenėms ir taip skleisti žinią apie Lietuvą, kuriai rūpi pasaulis, kitų šalių žmonės ir jų problemos. Norime interaktyviai ir išradingai konkrečių šalių visuomenėms pristatyti Lietuvos technologinius ir gyvybės mokslų pasiekimus. Antra kryptis – Pasiekiama Lietuva, kuria sieksime užtikrinti, kad kuo daugiau audiovizualinės informacijos apie Lietuvos kultūrą, istoriją, geografiją, ekonomiką, turizmą būtų pasiekiama virtualiai. Tai palengvintų tiek ambasadų darbą, tiek atvertų galimybes pristatyti mūsų šalį.  

Žvelgiant per visus 4 metus ir priežastis, kodėl neišėjo padaryti geriau ar daugiau, tenka pripažinti, kad dažniausia klupdavome dėl išteklių trūkumo ir sistemos nelankstumo. URM dirbo kriziniu biudžetu krizei pasibaigus, judėjome iš inercijos ir entuziazmo. Jis baigiasi ir daug kur akivaizdžiai baigėsi. Nepadidinus finansavimo, turime sau pripažinti, kad kai kurių funkcijų ir ambicijų nebegalime turėti. Turime darbą ministerijoje ir atstovybėse padaryti efektyvesnį, tačiau be papildomo finansavimo diplomatija neatitiks šalies poreikių ir ambicijų.

Pabaigoje noriu atkreipti dėmesį, kad turime savo tikslus – šalies ir diplomatijos, tačiau vis labiau turime matyti platesnį paveikslą, kuris iki šiol buvo grėsmingas, bet palankus mums. Dabar jis gali tapti grėsmingai nepalankus – jei kartu Europoje nesustabdysime prasidėjusios populizmo ir ekstremizmo bangos, pasaulinio lyderystės trūkumo. Manėme, kad solidžios demokratijos šio užkrato nepasigaus - klydome. Mūsų bendras ir gražus noras matyti vientisą ir laisvą Europą gali pradėti klupti ne dėl to, kad Rytai ar Pietūs per toli suvokti ir rūpėti. O dėl to, kad net pati Europa ir jos vertybės bus pamirštos ir kvestionuojamos pačioje Europos šerdyje.

Visi turime išeiti iš savo tvirtovių, diplomatai taip pat, ir kalbėtis su visuomene, Lietuvoje ir užsienyje, nepaslysti ant greitų ir aiškių sprendimų – tokių nėra. Turime daugiau kalbėti apie laisvės kainą, apie pareigą ir būtinybę Europai išlikti kartu – mes iš nedaugelio tautų, kurie turi labai gyvą laisvės naratyvą. Turim nesigėdyti jį pasakoti. Tai jau tampa mūsų pareiga ir būtinybe.

Naujienlaiškio prenumerata