linas linkevicius.JPG

Užsienio reikalų ministras

Linas Linkevičius

Ministro darbotvarkė cv Twitter

Baltijos Jūros Valstybių Taryba (BJVT)

Sukurta 2014.01.23 / Atnaujinta 2018.06.26 16:48

Europos Sąjungoje didelis dėmesys skiriamas makroregionų kūrimui. Pirmuoju makroregionu tapo Baltijos jūros regionas, kuriam buvo sukurta speciali ES Baltijos jūros regiono strategija. Sėkmingos regiono plėtros pagrindu tapo glaudaus regioninio bendradarbiavimo politika, kuriai pagrindus padėjo Baltijos jūros valstybių taryba.

1992 m. Kopenhagoje įsteigta Baltijos Jūros Valstybių Taryba (BJVT) - neformalus regioninis politinis forumas - siekė skatinti integracinius procesus itin ekonominiu ir socialiniu požiūriu įvairiapusiškame regione. Sugriuvus geležinei uždangai į regioną sugrįžo Baltijos valstybės Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat Lenkija, atsinaujinusi Rusijos Federacija, bei ta Vokietijos dalis, kuri ilgam laikui buvo virtusi Vokietijos Demokratine Respublika. Šiandien Baltijos jūros regionas yra pripažįstamas sėkmingiausiu regioninio bendradarbiavimo pavyzdžiu ne tik Europos Sąjungoje. BJVT pasiekė savo tikslus ir toliau lieka svarbi regionui ir Lietuvai.

BJVT veikla aprėpia visas tarpvyriausybinio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione sritis, išskyrus karinę gynybą.

  • BJVT narės yra 11 valstybių: Danija, Estija, Islandija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rusijos Federacija, Suomija, Švedija, Vokietija. Specialų nario statusą turi ES.
  • Stebėtojo statusą turi: Baltarusija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Rumunija, Slovakija, Ispanija, JAV, Jungtinė Karalystė, Ukraina ir Vengrija.

Aukščiausias BJVT organas yra Taryba, kurią sudaro valstybių narių užsienio reikalų ministrai ir Europos Komisijos/EIVT atstovas. Užsienio reikalų ministrų susitikimai rengiami kas antri metai. Taip pat kas antri metai rengiami valstybių vyriausybių vadovų susitikimai (pirmasis įvyko 1996 m. Švedijoje). Tarybai rotacijos principu po vienerius metus (nuo liepos 1 d. iki birželio 30 d.) pirmininkauja viena iš valstybių-narių. Pirmininkaujančios valstybės užsienio reikalų ministras yra atsakingas už Tarybos veiklos koordinavimą. Jam padeda Vyresniųjų pareigūnų komitetas (VPK), kurį sudaro BJVT valstybių narių užsienio reikalų ministerijų deleguoti pareigūnai ir Europos Komisijos/EIVT atstovas. Pirmininką deleguoja BJVT pirmininkaujanti valstybė. Tarp užsienio reikalų ministrų posėdžių Vyresniųjų pareigūnų komitetas dirba kaip pagrindinis diskusijų ir sprendimų priėmimo forumas.

Nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. BJVT Tarybai pirmininkauja Latvija, po jos pirmininkaus Danija. Lietuva pirmininkaus organizacijai nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d.

2014 m., Suomijos pirmininkavimo metu organizacija apsibrėžė trys ilgalaikio bendradarbiavimo prioritetus: regioninės tapatybės puoselėjimas, tvaraus ir pasiturinčio regiono kūrimas, piliečių saugumo užtikrinimas. Kiekviena nauja pirmininkaujanti šalis šių prioritetų pagrindu pasirenka savas labiausiai remiamas sritis. 2018-2019 m. pirmininkė Latvija skirs dėmesį trims prioritetams: 1) integralumas ir visuomeninis saugumas (bendradarbiavimo užtikrinant viešąjį saugumą įvairaus pobūdžio kataklizmų regione atveju stiprinimas; kovos su prekyba žmonėmis ir su organizuotu nusikalstamumu tęsimas; sienų kontrolės priežiūros stiprinimas); 2) dialogas (kultūrinio paveldo regione išsaugojimas panaudojant gerąją patirtį ir modernias technologijas); 3)atsakingumas (regiono tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimas).

Dėl politinės padėties pokyčių regione ir Europoje BJVT ministrai 2017 metais nutarė organizaciją reformuoti taip, kad ji atitiktų šiandienos poreikius. Nepriklausomų ekspertų grupė (Vision Group) parengė pasiūlymus plačiai organizacijos veiklos reformai įgyvendinti. Latvijos ir Danijos pirmininkavimo metu organizacijos šalys narės ketina svarstyti pasiūlymus ir parengti reformos projektą.

Lietuva pirmininkavo BJVT 1998-1999 ir 2009-2010 metais. Pastarojo  pirmininkavimo metu 8-asis BJVT ministrų pirmininkų susitikimas 2010 m. Vilniuje priėmė Vilniaus deklaraciją „Baltijos jūros regiono vizija iki 2020 m.“, kurioje buvo numatytos regiono artimiausio dešimtmečio vystymo kryptys. Ši deklaracija - svarbus BJVT regioninės politikos formavimo įrankis.

BJVT šalių narių šakninės ministerijos bendradarbiauja įvairiose ekspertų ir darbo grupėse:

  • Branduolinės bei radiacinės saugos ekspertų grupė (EGNRS),
  • Jūrų politikos ekspertų grupė (EGMP)
  • Bendradarbiavimo energetikos srityje vyresniųjų energetikos pareigūnų grupė (BASREC),
  • Darbo grupė kovai su prekyba žmonėmis (TF-THB),
  • Bendradarbiavimo dėl pagalbos rizikos grupių vaikams ekspertų grupė (EGCC),
  • Ekspertų grupė Baltic 2030 tvaraus vystymosi klausimams,
  • Grupė kovai su organizuotu nusikalstamumu (BSTF) - jai vadovauja valstybių vyriausybių vadovai,
  • Baltijos jūros bendradarbiavimo paveldo priežiūrai grupė (BSMGHC), Ars Baltica organizacinis komitetas (ABOC), skirtas kultūriniam bendradarbiavimui,
  • Vizijos ir strategijos aplink Baltijos jūrą erdviniam planavimui (VASAB).

BJVT taip pat glaudžiai bendradarbiauja su kitomis regioninėmis organizacijomis, vadinamosiomis „strateginėmis partnerėmis“:

  • Baltijos jūros parlamentų konferencija (BSPC),
  • Baltijos salų tinklas (B7),
  • Baltijos jūros valstybių tarp-regioninis bendradarbiavimas (BSSSC),
  • Baltijos miestų sąjunga (UBC),
  • Baltijos plėtros forumas (BDF),
  • Baltijos jūros nevyriausybinių organizacijų forumas,
  • Baltijos jūros profesinių sąjungų tinklas (BASTUN),
  • Helsinkio Komisija (HELCOM),
  • Baltijos valstybių universitetų tinklas (BSRUN).

Jų gretas nuolat papildo vis naujai susiformuojančios regioninės organizacijos įvairiausiose bendradarbiavimo srityse. Šiam bendradarbiavimui skatinti BJVT įkūrė Projektų rėmimo fondą, išlaikomą visų valstybių narių lėšomis.

BJVT nuolatinis sekretoriatas įkurtas Stokholme 1998 metais. Jis padeda pirmininkaujančiai valstybei, BJVT darbo grupėms ir struktūroms organizaciniais ir techniniais klausimais, užtikrina BJVT veiklos tęstinumą keičiantis pirmininkaujančiai valstybei, teikia techninę paramą BJVT padalinių ir jos strateginių partnerių vykdomų projektų įgyvendinimui ir yra atsakingas už regioninio bendradarbiavimo duomenų bazę. BJVT generalinė direktorė – ambasadorė Maira Mora.

LR ambasadoriaus Švedijos Karalystėje kalba Stokholmo Ministrų susitikime 2018 m. birželio mėn. 18 d.

BJVT sekretoriato interneto svetainė www.cbss.org

Naujienlaiškio prenumerata