Ekonominė diplomatija

Sukurta 2013.12.05 / Atnaujinta 2024.01.19 10:19

Ekonominė diplomatija  – visuma priemonių, kuriomis užtikrinami valstybės ekonominiai interesai užsienyje (pvz., atveriamos užsienio šalių rinkos šalies paslaugoms ir prekėms, mezgami, palaikomi ir plėtojami ekonominiai ir su jais susiję santykiai su užsienio valstybių subjektais).

Užsienio reikalų ministerija yra viena iš valstybės ekonominius interesus įgyvendinančių institucijų, užtikrinanti diplomatinį atstovavimą valstybės ekonominiams interesams užsienyje. Eksporto ir investicijų skatinimas, verslo interesų gynimas, palankių tarptautinės prekybos sąlygų kūrimas ir užtikrinimas dvišaliais ir daugiašaliais instrumentais, objektyvių Lietuvos privalumų pristatymas pasaulyje yra vieni svarbiausių Lietuvos užsienio politikos ir diplomatijos uždavinių.

Narystė Europos Sąjungoje, Pasaulio prekybos organizacijoje bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje suteikia naujų svarių priemonių Lietuvos ekonominiams interesams užsienyje įgyvendinti.

Lietuvos ekonominiams interesams užsienyje atstovauja Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos. Daugiau kaip 50 Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, bendradarbiaudamos su ekonominius valstybės interesus įgyvendinančiomis valstybės institucijomis, su institucijomis, skatinančiomis eksportą, investicijas ir turizmą – VšĮ Inovacijų agentūra, VšĮ Investuok Lietuvoje, Lietuvos maisto eksporto skatinimo agentūra „Litfood“, VšĮ "Keliauk Lietuvoje" – taip pat komercijos atašė, teikia įvairias su eksporto skatinimu ir verslo tarptautine plėtra susijusias paslaugas.

Priklausomai nuo atstovybių dydžio, teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis įvairiose šalyse gali būti skirtingi.

Rinkų atvėrimas, rinkų prieigos gerinimas

Eksportas išlieka vienu pagrindinių Lietuvos ekonomikos variklių. Lietuvos diplomatinė tarnyba padeda ne tik įtvirtinti ir išlaikyti eksportuotojų laimėjimus tradicinėse mūsų šaliai rinkose, bet ir atveria duris į naujas perspektyvias rinkas.

Eksporto, investicijų, turizmo skatinimo, kitų ekonominių interesų įgyvendinimo dimensija visada yra svarbi sudėtinė aukščiausių valstybės pareigūnų vizitų, tarpvyriausybinių dvišalio ekonominio-prekybinio bendradarbiavimo komisijų, politinių konsultacijų dalis. Užsienio reikalų ministerija, diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, dalyvaudamos rengiant vizitus, atsižvelgia ir į kitų su ekonomine diplomatija susijusių institucijų, verslo interesus. 

Palankesnių sąlygų išorinėse (ne ES) rinkose siekiama dedant pastangas mažinti ar panaikinti muitų mokesčius ir netarifinius barjerus. Dėl muitų mokesčių ir netarifinių barjerų kylantys klausimai sprendžiami dvišalėmis priemonėmis, taip pat aukštų pareigūnų vizitų metu, Europos Komisijos ir daugiašalio bendradarbiavimo (pvz., Pasaulio prekybos organizacija) instrumentų pagalba.

Siekiant gerinti sąlygas Lietuvos verslui užsienyje, deramasi dėl investicijų apsaugos susitarimų. Lietuvos investuotojų interesus Albanijoje, Argentinoje, Armėnijoje, Australijoje,  Azerbaidžane, Baltarusijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Sakartvele (Gruzijoje), Indijoje, Islandijoje, Izraelyje, Jungtinėje Karalystėje, JAV, Jordanijoje, Juodkalnijoje, Kazachstane, Kinijoje, Kirgizijoje, Pietų Korėjoje, Kuveite, Moldovoje, Mongolijoje, Rusijoje, Serbijoje, Šiaurės Makedonijoje, Šveicarijoje, Tadžikistane, Turkijoje, Ukrainoje, Uzbekistane, Venesueloje, Vietname gina su šiomis šalimis sudarytos sutartys dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Taip pat inicijuojamos dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys, kiti teisės aktai.

Rinkų atvėrimo ir prieigos gerinimo tikslai įgyvendinami diplomatų rezidavimo ir akreditacijos valstybėse renkant aktualią informaciją, mezgant ir palaikant naudingus ryšius su tų šalių valdžios institucijomis ir verslo organizacijomis, bendradarbiaujant su vietos žiniasklaida, tiesiogiai bendraujant su tų šalių įmonėmis ir su Lietuvos įmonėmis, dirbančiomis atitinkamose rinkose, įtraukiant į įvairias veiklas lietuvių bendruomenės atstovus, Lietuvos garbės konsulus.

Prekybos kliūčių su trečiosiomis šalimis (ne ES) šalinimas ir ES rinkų prieigos strategijos įgyvendinimas

Prekybos kliūtys, kurias sukuria trečiosios šalys, siekdamos apsaugoti savo gamintojus, yra didelė problema eksportui tradicinėse rinkose, investicinei veiklai užsienyje skatinti ir plėtoti, naujoms rinkoms įsisavinti. Šiandien muitų tarifai nebėra pagrindinė eksporto kliūtis. Netarifiniai barjerai ir kitos rinkos apsaugos reguliavimo priemonės - diskriminaciniai techniniai reglamentai ir standartai, sanitariniai ir fitosanitariniai apribojimai, muitinės procedūros, apribojimai tiesioginėms užsienio investicijoms ir pan. - vis dažniau minimi kaip didžiausios kliūtys patekti į užsienio šalių rinkas.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Europos Komisija yra pasirengusi teikti pagalbą, susijusią su prekybos barjerų šalinimu, tačiau siekiant sėkmingai dirbti šį darbą būtinas nuolatinis ir atviras diplomatų ir verslo dialogas, keitimasis aktualia informacija.

Apie patekimo į ES nepriklausančių šalių rinkas kliūtis, taip pat dėl prekybos susitarimų darbo, aplinkos ar klimato nuostatų įgyvendinimo Europos Komisiją galima informuoti čia ir Užsienio reikalų ministeriją el. paštu [email protected].

Europos Komisija taip pat siūlo instrumentus, kurie padėtų spręsti ES eksportuotojų ir investuotojų problemas, prisidėtų prie prekybos sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimo ES eksporto rinkose.

Vienas iš tokių instrumentų yra ES Rinkų prieigos strategija. Jos tikslas - per Europos Komisijos, ES valstybių narių diplomatų ir verslininkų bendradarbiavimą veiksmingai šalinti trečiųjų šalių taikomas prekybos kliūtis. Plačiau apie ES investicijų ir prekybos politiką https://ec.europa.eu/trade/.

Svarbi ES Rinkų prieigos strategijos dalis yra patekimo į rinką duomenų bazė „Access2Markets“, kurioje ES eksportuotojai ir importuotojai ras prekybos srautų statistiką, visus muitų tarifus, prekybos kliūtis, importo procedūras ir formalumus, taip pat konkretiems produktams taikomus reikalavimus daugiau kaip 120 eksporto rinkų už ES ribų.

Prekybos barjerai ES vidaus rinkoje

ES vidaus rinkos politikos įgyvendinimą Lietuvoje koordinuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Susijusios naujienos Visos naujienos »
1.JPG

Kovo 21-22 dienomis vykusioje  Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Generalinėje taryboje Lietuvos nuolatinis atstovas, ambasadorius ypatingiems pavedimams, Raimondas Ališauskas išrinktas Prekybos ir technologijų perdavimo darbo grupės pirmininku 2024 metams. Ši darbo grupė priskiriama trylikai svarbiausių PPO reguliarių darbo organų, kurių pirmininkus, visų 166-ių organizacijos narių pritarimu, tvirtina Generalinė taryba. Lietuvos atstovas yra vienintelis ES šalių atstovas, sulaukęs visų PPO narių pritarimo pirmininkavimui.

Atstovybių naujienos » Ekonominiai santykiai »
20240307_194121~2.jpg

Kovo 7 dieną užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas dalyvavo trečiajame Šiaurės Amerikos ir Lietuvos verslo forume, skirtame tolesnei dvišalio ekonominio bendradarbiavimo plėtrai.

Dvišaliai santykiai » Ministerijos naujienos » Atstovybių naujienos » Ekonominiai santykiai » Lietuvos diaspora »
Aut. WTO3.jpg

Vasario 26 – kovo 2 dienomis Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), užsienio reikalų viceministro Simono Šatūno vadovaujama delegacija dalyvavo 13-oje Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijoje.

Daugiašaliai santykiai » Ekonominiai santykiai »

Vasario 25 dieną užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje, skirtoje pasirengti vasario 26–29 dienomis Abu Dabyje vyksiančiai 13-ajai Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) ministrų konferencijai.

Daugiašaliai santykiai » Europos Sąjunga » Ekonominiai santykiai »
G. Landsbergis su JAE ministru.jpeg

Šiandien, sausio 17 dieną, Davose užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) ekonomikos ministru Abdulla bin Touq Al Marri.

Dvišaliai santykiai » Užsienio reikalų ministro veikla » Ministerijos naujienos » Ekonominiai santykiai »
53465400983_ba07e53437_z.jpg

Sausio 17–18 dienomis Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvaus kasmetiniame Pasaulio ekonomikos forumo susitikime Davose.

Lietuvos diplomatijos vadovas bus vienas iš pagrindinių pranešėjų sausio 18 dieną vyksiančioje sesijoje “Rusija: kas toliau?“ (angl. “Russia: What Next?”) apie tai, kokį poveikį Rusijos karas prieš Ukrainą turi tarptautinei bendruomenei ir pačiai agresorei. Sesijoje taip pat dalyvaus Europos prekybos komisaras Valdis Dombrovskis, Rumunijos užsienio reikalų ministrė Luminița Odobescu ir Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Užsienio reikalų ministro veikla » Daugiašaliai santykiai » Ekonominiai santykiai »