Lietuvos prioritetai JT

Lietuvos prioritetai JT

Lietuvos prioritetai JT

Lietuva aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų (JT) ir jos specializuotų agentūrų veikloje, prisidėdama prie tarptautinės taikos ir saugumo išsaugojimo, grindžiamo tarptautine teise ir bendradarbiavimu. Globalios grėsmės ir iššūkiai, tokie kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, masinio naikinimo ginklų platinimas, klimato kaita, netinkamas gamtos išteklių valdymas, socialinė ir ekonominė diferenciacija, energetinis ir branduolinis saugumas, reikalauja bendrų, suderintų daugelio valstybių pastangų. Lietuva aktyviai prisideda prie JT veiksmų žmogaus teisių užtikrinimo, taikos ir tarptautinio saugumo palaikymo, teisės viršenybės, darnaus vystymosi, ginklų kontrolės ir nusiginklavimo bei kitose srityse.

Nusiginklavimas ir ginklų neplatinimas

Lietuva aktyviai veikia ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir branduolinio neplatinimo srityje; yra prisijungusi prie visų pagrindinių šios srities tarptautinės humanitarinės teisės instrumentų.

Lietuva pirmoji iš Baltijos valstybių prisijungė prie Minų uždraudimo sutarties; dar 2004 m. sunaikino priešpėstinių minų atsargas, o 2011 m. buvo Otavos konvencijos priešpėstinių minų atsargų sunaikinimo komiteto bendrapirmininke.

2013 m. birželio 4 d. Lietuva kartu su dar 67 valstybėmis pasirašė sutartį dėl prekybos ginklais, kuria pirmą kartą nustatytos tarptautinės prekybos įprastiniais ginklais taisyklės ir siekta pažaboti nelegalius sandorius. 2016 m. gruodžio 21 dieną Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja vienbalsiai priėmė Lietuvos teikiamą rezoliuciją „Dėl tarptautinio bendradarbiavimo keičiantis informacija apie jūroje paskandintą cheminio ginklo amuniciją ir jos poveikį aplinkai“ (A/RES/71/220). Šia rezoliucija valstybės ir  tarptautinės organizacijos raginamos glaudžiai bendradarbiauti,  siekiant įvertinti jūrose paskandinto cheminio ginklo keliamas grėsmes žmonėms ir aplinkai. Dokumentu šalys susitarė toliau ieškoti šios problemos sprendimo būdų, bendrai įvertinti šios aplinkosauginės problemos aktualumą, didinti visuomenių informuotumą šiuo klausimu.  Rezoliucija šalys kviečiamos apsvarstyti galimybę kurti duomenų bazę, kurioje būtų kaupiama informacija apie cheminės amunicijos skandinimo vietas, kiekius bei tipus. Valstybės taip pat skatinamos keistis informacija apie technologijas, skirtas cheminio ginklo saugiam iškėlimui ir sunaikinimui. Pirmą kartą panašią rezoliuciją Lietuva teikė 2010 m. gruodžio mėnesį (A/RES/65/149).

Pastaraisiais metais Lietuva įvykdė keliolika nusiginklavimo projektų, tarp jų – sprogmenų atsargų sunaikinimo Afganistane ir minų ir lengvų ginklų sunaikinimo Centrinėje ir Rytų Europoje.

Lietuvos indėlis į JT taikos palaikymo operacijas

Lietuva aktyviai dalyvauja JT vadovaujamose taikos palaikymo misijose ir JT mandatą turinčiose karinėse operacijose. Lietuva yra prisidėjusi prie šių JT misijų:

• JT apsaugos pajėgos Kroatijoje (United Nations Protection Force in Croatia – UNPROFOR)
• JT pereinamoji administracija Rytų Slavonijai, Baraniai ir Vakarų Sirmiumui (United Nations Transitional Administration for Eastern Slavonia, Baranja and Western Sirmium – UNTAES)
• JT civilinė policijos paramos grupė Kroatijoje (United Nations Civilian Police Support Group in Croatia – UNPSG)
• JT misija Bosnijoje ir Hercegovinoje (United Nations Mission in Bosnia and Herzegovina – UNMIBH)
• JT pagalbos misija Afganistane (United Nations Assistance Mission in Afghanistan – UNAMA)
• JT pagalbos misija Irakui (United Nations Assistance Mission for Iraq – UNAMI)
• JT stebėtojų misija Gruzijoje (United Nations Observer Mission in Georgia – UNOMIG)
• JT laikinoji administracijos misija Kosove (United Nations Interim Administration Mission in Kosovo – UNMIK)
• JT stabilizavimo misija Haityje (United Nations Stabilization Mission in Haiti – MINUSTAH)
• JT priežiūros misija Sirijoje (United Nations Supervision Mission in Syria – UNSMIS)
• JT taikos palaikymo pajėgos Kipre (United Nations Peacekeeping Force in Cyprus – UNFICYP)
• JT misija Liberijoje (United Nations Mission in Liberia – UNMIL)
• JT logistikos bazė Brindizyje, Italijoje (United Nations Logistics Base – UNLB)
• JT daugiamatė jungtinė stabilizavimo misija Malyje  (United Nations Multidimensional Integrated Stabilization Mission in Mali – MINUSMA)

Lietuvos kariškiai taip pat tarnavo JT mandatą turinčiose Europos Sąjungos karinėse operacijose ALTHEA Bosnijoje ir Hercegovinoje, EUFOR Tchad/RCA Čade ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, ATALANTA prie Somalio krantų (EU NAVFOR Somalia), SOPHIA Viduržemio jūroje (EU NAVFOR MED), mokomosiose misijose Malyje (EUTM MALI) ir Centrinėje Afrikos Respublikoje (EUTM RCA).

Klimato kaita

Neigiami klimato kaitos padariniai gali kelti grėsmę tiek globaliam, tiek nacionaliniam valstybių saugumui, paskatinti ar suintensyvinti nesaugumo, nestabilumo ir konfliktines situacijas. Kovos su klimato kaita politika pastaruoju metu tampa integruota užsienio politikos dalimi, kadangi pasiekti efektyvių rezultatų kovos su klimato kaita klausimais galima tik globaliu lygiu pasitelkiant tarptautinės diplomatijos priemones.

2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje Jungtinių Tautų Bendrosios Klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje patvirtintas istorinis teisiškai privalomas visuotinis klimato kaitos susitarimas, kuris apima 195 išsivysčiusių ir besivystančių šalių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir įgyvendinimo priemonių įsipareigojimus. 2016 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kartu su 195 šalių vadovais, pasirašė Klimato kaitos susitarimą.  Ambicingas ir subalansuotas susitarimas yra pirmasis 21-ojo amžiaus daugiašalis susitarimas, kuris nustato globalių veiksmų planą išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių, ribojant pasaulinės temperatūros didėjimą gerokai mažesnį nei 2°C ir siekti, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5°C, lyginant su iki pramoninio laikotarpio lygiu.

Kovojant su klimato kaita Lietuvoje 2012 m. lapkričio 6 d. patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija. Strategijos paskirtis – formuoti ir įgyvendinti Lietuvos klimato kaitos valdymo politiką, nustatyti trumpalaikius (iki 2020 m.), vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) tikslus ir uždavinius klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos padarinių srityse. Strategiją sudaro klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie klimato kaitos dalys.

Lietuva yra pagrindinių tarptautinių konvencijų, numatančių valstybių įsipareigojimus kovoje su neigiamais klimato kaitos padariniais, šalis. Lietuva ratifikavo JT Bendrąją klimato kaitos konvenciją 1995 m. ir yra viena iš I Priedo šalių, kuriai nustatyti privalomi taršos mažinimo įsipareigojimai. Lietuva sėkmingai įgyvendino 2002 m. ratifikuotos Konvencijos Kioto protokolo Lietuvai nustatytą tikslą per 2008 – 2012 metų laikotarpį taršą sumažinti 8 procentais, lyginant su 1990 metų lygiu.

Darnus vystymasis

Vystomasis bendradarbiavimas – tai neatskiriama išsivysčiusių šalių užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, ir integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Kova su skurdu, parama žmogaus teisėms, lyčių lygybei, demokratijai, įstatymų viršenybei ir geram valdymui yra neatsiejama šios politikos dalis.

2015 m. rugsėjo 25 dieną vykusiame JT Viršūnių susitikime dalyvavę daugiau kaip 150 valstybių ir vyriausybių vadovai, įskaitant ir Lietuvos, patvirtino Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030 ir 17 Darnaus vystymosi tikslų. 

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika yra neatsiejama Lietuvos užsienio politikos dalis, kuria siekiama šių tikslų:

1. Prisidėti prie pasaulinių skurdo mažinimo besivystančiose valstybėse pastangų ir kitų Jungtinių Tautų paskelbtų vystymosi tikslų įgyvendinimo;

2. Prisidėti prie demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės, tvaraus vystymosi plėtojimo valstybėse partnerėse;

3. Prisidėti prie žmogaus teisių ir lyčių lygybės plėtojimo valstybėse partnerėse;

4. Stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su besivystančiomis valstybėmis;

5. Informuoti ir šviesti Lietuvos visuomenę apie JT, ES ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikas, jų tikslus ir iššūkius, pasiektus rezultatus, siekti didesnio visuomenės pritarimo ir paramos šiai veiklai.

Lietuva, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus ir siekdama Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo matomumo tarptautinėje arenoje, daugiašalę paramą vystymuisi teikia per privalomus ir savanoriškus įnašus ir įmokas į vystomojo bendradarbiavimo veiklą vykdančius ar koordinuojančius fondus ir tarptautines organizacijas. Atsižvelgdama į besivystančių valstybių poreikius, užsienio politikos prioritetus ir savo finansines galimybes, Lietuva teikia paramą ir kitoms valstybėms, įtrauktoms į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) paramos gavėjų sąrašą.

Teikiant paramą šalims partnerėms dėmesys pirmiausia yra skiriamas demokratijai ir pilietinei visuomenei, valstybių administraciniams gebėjimams stiprinti, žmogaus teisėms, ypač moterų ir vyrų lygioms galimybėms užtikrinti, istoriniam ir kultūriniam paveldui puoselėti, neįgaliųjų, vaikų ir kitų pažeidžiamiausių visuomenės grupių interesams ginti, bendruomenių atsparumui krizėms, kylančioms dėl stichinių nelaimių, didinti.

Žmogaus teisės

Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas yra vienas pagrindinių tarptautinių santykių aspektų. Veiksmingai įgyvendintos žmogaus teisės ir laisvės padeda užtikrinti demokratines vertybes, stiprina taiką, saugumą, demokratinę visuomenę, užkerta kelią agresijai, humanitarinėms krizėms bei mažina nusikalstamumą ir diskriminaciją. Atsižvelgiant į tai, nepaprastai svarbu įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje bei stiprinti daugiašalius (tiek tarptautinius, tiek regioninius) žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus. Lietuva remia tarptautinių ir regioninių organizacijų veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, kovoti su jais, prisideda prie naujų žmogaus teisių standartų kūrimo, bendradarbiauja su žmogaus teisių stebėjimo instrumentais, skatina tarptautinį bendradarbiavimą ginant žmogaus teises ir operatyviai reaguojant į krizių situacijas. Lietuva aktyviai remia žodžio, religijos ir įsitikinimų laisvę, lygių vyrų ir moterų galimybių užtikrinimą, visų formų rasizmo, rasinės diskriminacijos ir ksenofobijos pašalinimą, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, ypač vaikų ir jaunimo, įgyvendinimą.

Humanitarinė pagalba

Įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva tapo tarptautinės donorų bendruomenės dalimi - iš pagalbą gaunančios šalies tapo šalimi donore. Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektai vykdomi gero valdymo, demokratinių reformų, teisės viršenybės, funkcionuojančios rinkos ekonomikos kūrimo, darnaus vystymosi ir švietimo srityse. Lietuva teikia humanitarinę pagalbą reaguodama į nepaprastų situacijų poreikius; yra tvirtai įsipareigojusi remti ir skatinti pagrindinius humanitarinius principus – žmogiškumą, neutralumą ir nepriklausomybę.

Lietuva plečia vystomojo bendradarbiavimo geografiją: pradėjusi su gana nedideliu skaičiumi projektų Rytų Europos ir Pietų Kaukazo regione, dabar Lietuva didžiausią dėmesį skiria Afganistanui ir Artimiesiems Rytams. Pastaraisiais metais humanitarinė pagalba suteikta dideliam skaičiui šalių – Sirijai, Centrinei Afrikos Respublikai, nuo konflikto Gazoje nukentėjusiems palestiniečiams, Afganistanui, Baltarusijai, Kinijai, Čekijos Respublikai, Gruzijai, Indonezijai, Iranui, Irakui, Japonijai, Libijai, Libanui, Moldovai, Birmai/Mianmarui, Pakistanui, Lenkijai, Rumunijai, Rusijai, Turkijai ir Ukrainai ir kitoms.

Teisės viršenybė

Pagarba ir laikymasis visuotinai pripažintų tarptautinės teisės normų ir principų yra Lietuvos teisinės tradicijos pamatas ir vienas iš Konstitucijos pagrindų.

Prieš kiek daugiau nei du dešimtmečius atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva įveikė daugybę iššūkių, kad taptų modernia demokratine valstybe, besiremiančia įstatymo viršenybės koncepcija. Šiandien Lietuva, kaip ir kitos valstybės susidūrusios su visapusiška ir šiuolaikine reformų praktika, yra pasirengusi perduoti patirtį besivystančioms valstybėms, siekiančioms reformuoti savo teisines ir administracines sistemas bei sustiprinti įstatymo viršenybę. Parama įstatymo viršenybės stiprinimui yra viena iš svarbiausių Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo sričių. Ypatingą dėmesį Lietuva skiria geram valdymui ir demokratinėms reformoms.

Lietuva skatina laikytis aukštų įstatymo viršenybės standartų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu.

Lietuva ypatingą dėmesį skiria tam, kad valstybių veiksmai tarptautiniuose santykiuose būtų teisėti ir nuspėjami. Tiek tarptautiniai santykiai, tiek priemonių pasirinkimas taikiam ginčų sprendimui priklauso nuo valstybių valios ir yra esminis tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimo elementas. Siekdama užtikrinti savo įsipareigojimus ir indėlį į tarptautinių teisminių mechanizmų stiprinimą, Lietuva pripažino privalomą Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikciją.   

Kaip Romos Statuto šalis, Lietuva remia Tarptautinį Baudžiamąjį teismą, kaip nepriklausomą arbitrą tarptautinėje baudžiamojo teisingumo sistemoje. Šio teismo įkūrimas simbolizuoja bendrą pasiryžimą užpildyti atsakomybės užtikrinimo už rimčiausius tarptautinius nusikaltimus spragas. Kadangi Tarptautinis Baudžiamasis teismas buvo įkurtas tam, kad papildytų nacionalinių teismų vykdomą baudžiamąją jurisdikciją, ypatingai svarbu užtikrinti, kad pačios valstybės efektyviai įgyvendintų nacionalinę baudžiamąją jurisdikciją asmenims, atsakingiems už tarptautinius nusikaltimus.

Nepaisant to, kad teisės viršenybės principų užtikrinimas yra individualių valstybių atsakomybės klausimas, Lietuva remia dvišales ir daugiašales iniciatyvas, stiprinančias teisės viršenybės įgyvendinimą. Lietuva remia koordinavimo pastangas Jungtinių Tautų sistemoje bei pastangas stiprinti sąsajas tarp teisės viršenybės ir trijų pagrindinių Jungtinių Tautų ramsčių.