Pasaulis mūsų akimis
Nors Lietuva yra maža, 3 milijonus gyventojų turinti valstybė, lietuviai visame pasaulyje aktyviai dalyvauja socialiniuose, vystomojo bendradarbiavimo, ekonominiuose ir kultūriniuose projektuose, kad pagerintų kasdienį vietinių bendruomenių gyvenimą.
Lietuvis kunigas ir misionierius Hermanas Šulcas į Ruandą atvyko 1978 metais. Pradėjęs nuo gyvenimo palapinėje, vėliau jis pastatė jaunimo centrą, kuriame vietos jaunuoliai galėjo pavalgyti, mokytis, įgyti amatą. Jis taip pat įkūrė mokyklą, kurioje šiuo metu mokosi apie 400 vaikų. Per 1994 metais vykusį Ruandos genocidą gyvenvietė buvo sunaikinta ir daugelis vaikų neišgyveno; vis dėlto, H. Šulcas grįžo jos atstatyti. Jaunimo centrą dabar administruoja vietos gyventojai ir H. Šulco užauginti jaunuoliai, o kunigas H. Šulcas gyvena Ruandoje arba keliauja po pasaulį ir ieško rėmėjų savo iniciatyvoms. Lietuvoje jis taip pat atidarė vaikų prieglaudą. Kunigui Šulcui 2008 metais įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinas. Daugiau informacijos apie jo labdaringą veiklą ir paramos fondą Lietuvoje galite rasti čia. |
|
2012-aisiais, šeši bėgikai iš Lietuvos sukūrė komandą, kad galėtų dalyvauti pirmajame Siera Leonės maratone 2012 birželio 9 dieną ir taip paremti labdaringą organizaciją „Gatvės vaikas”. Nuo to laiko akcija “Runnig for Change” kasmet renka aukas kaimo mokyklos Siera Leonėje statyboms ir priežiūrai. 2013 metų pabaigoje bėgikai pasiekė užsibrėžtą tikslą surinkti 25 000 eurų, kurių užteko mokyklos pamatų, stabilių medinių konstrukcijų ir metalinio stogo statybai. Mokykla taip pat bus aprūpinta naujais baldais, knygomis, rašymo priemonėmis moksleiviams ir mokytojams. Taip pat skirta lėšų dviejų mokytojų parengimui; sutrinkti pinigai padės finansuoti 3 metų mokyklos veikimo išlaidas. Daugiau informacijos apie šį projektą galite rasti čia. |
|
Kita lietuvė, Jūratė de Prins, Afrikos zoologijos ir entomologijos ekspertė Belgijos Karališkame Muziejuje Centrinei Afrikai prisidėjo prie komandos, kuri Tanzanijoje rinko drugių pavyzdžius, kūrė jų duomenų bazę ir platino informaciją apie šių drugių žalą pasėliams. 2010 metais, bendradarbiaudama su Sokoine Žemės ūkio universitetu Tanzanijoje, Jūratė de Prins prisidėjo prie teorinio ir praktinio mokymų kurso apie lepidoptera drugių įvairovę, rengimo. Kursas skirtas laukuose dirbantiems ekspertams, o partneriai Tanzanijoje turi paruošti lankstinukus ir plakatus apie šių drugių keliamus pavojus. | |
Dr. Birutė Mary Galdikas Indonezijoje įsteigė mokslinę stovyklą, kurioje stebimas laukinių orangutangų elgesys. Birutė Galdikas pasaulyje laikoma geriausiai orangutangus išmanančia mokslininke, labiausiai prisidėjusia prie jų aplinkos išgelbėjimo. Jos 1971 metais pradėtas darbas išlieka vienu ilgiausiu ir nuosekliu žinduolių tyrimu. Aktyviai kovodama už primatų išsaugojimą, Birutė Galdikas tęsia tyrimus Tanjung Puting Nacionaliniame Parke, Indonezijoje. Ji yra kelių knygų autorė, o pagal jos memuarus “Edeno apmąstymai” sukurtas dokumentinis filmas “Gimę būti laukiniais”. Apsilankykite Birutės įsteigtame fonde, blog'e arba sekite ją Twitter! |
|
Nuo 2007 metų, Daiva ir Aleksas Luchtanai, lietuvių archeologų šeima, atliko pirmuosius archeologinius kasinėjimus Goro provincijoje Afganistane. Daugelio paieškų ir ekspedicijų metu jie rado senovinių gyvenviečių ir pastatų liekanų, senovės miestą Koshke Bohar, budistų šventyklą Vozguna Sange Bar, budistų įtvirtinimų liekanas, Čalkolitinę ir Geležies amžiaus akmens tapybą, paliktą Pilies gyventojų Qal'a-i-Malek Antaṟ vietovėje, pasižyminčioje savo mitologiškumu ir šventumu. Pilyje palaidotas legendomis apipintas valdovas Zahokas, aprašytas senovės poemoje "Chach Nama". Šie radiniai apima platų istorinį laikotarpį, nuo Čalkolito amžiaus 5-3 tūkst. pr. Kr., iki Islamiškosios eros 13-ame amžiuje. Aleksas Luchtanas prisipažįsta, jog jo pagrindinis klausimas komandai visada būdavo, ar vietiniai gyventojai laiko šį užsiėmimą naudingu ir priimtinu? Regis, atsakymas visada būdavo “taip”. Vietiniai gyventojai bei jų religiniai lyderiai - mulos - teigiamai vertino Lietuvos archeologų veiklą. Noras padėti bei nuolatiniai pakvietimai arbatai ir vakarienei visada buvo tikri ir nuoširdūs. Šiuo metu vietos ekspertai renka informaciją apie naujus archeologinius radinius ir siunčia ją Kultūros paminklų apsaugos departamentui Kabule. |