Narystė Saugumo Taryboje
2014 - 2015 m. Lietuva buvo nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, narystė Saugumo Taryboje Lietuvai suteikė ne tik unikalią progą betarpiškai dalyvauti pasaulio politikos procese, bet ir atvėrė galimybes siekti, jog tarptautiniuose santykiuose vis labiau įsitvirtintų pagarbos žmogaus teisėms, demokratijai bei valstybių lygiateisiškumui principai. Tai ypač aktualu Lietuvai ir kitoms mažoms valstybėms siekiančioms apginti savo teises ir interesus globaliame pasaulyje bei artimojoje kaimynystėje.
Narystė Saugumo Taryboje buvo intensyvaus diplomatinio darbo rezultatas. Siekiant paramos Lietuvos kandidatūrai, surengta svarbių vizitų; vien per 2013 m. užmegzti diplomatiniai santykiai su 13 valstybių. Rinkimų metu už Lietuvos kandidatūrą savo balsa atidavė net 187 JT valstybės narės iš 193.
Narystės Saugumo Taryboje metu Lietuva itin daug dėmesio skyrė teisės viršenybės stiprinimui, kovai su neteisėta ginklų prekyba, konfliktų prevencijai, civilių, ypač moterų ir vaikų, apsaugai konfliktų zonose bei pagarbai tarptautinės humanitarinės teisės normoms. Lietuva taip pat siekė aktyviai prisidėti kovojant su seksualinio smurto kaip karo priemonės naudojimu, kėlė kibernetinio saugumo bei gamtinių išteklių konfliktuose klausimus.
Per dvejus narystės Saugumo Taryboje metus Lietuva Tarybai pirmininkavo dukart: 2014 m. vasarį ir 2015 m. gegužę.
Saugumo Tarybos pirmininkės uždavinys – tinkamai organizuoti šio JT organo darbą, užtikrinti pradėtos veiklos tęstinumą. Saugumo Tarybos pirmininkas pirmininkavimo mėnesį tampa viešu Tarybos veidu.
Pirmininkavimo metu Lietuva ypač daug dėmesio skyrė teisės viršenybės principų taikymui JT misijų veikloje, kovai su neteisėta ginklų prekyba ir naudojimu, civilių apsaugai konfliktų metu ir JT bendradarbiavimo su Europos Sąjunga stiprinimui. 2015 metų gegužę JT Saugumo Taryba priėmė 2 Lietuvos parengtas rezoliucijas – dėl žurnalistų apsaugos konfliktų zonose ir dėl šaulių ginklų ir lengvosios ginkluotės.
Lietuvos parengtoje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje valstybės raginamos dėti visas pastangas, kad būtų taikoma atsakomybė už nusikaltimus, įvykdytus prieš žurnalistus ir kitus žiniasklaidos atstovus konfliktų zonose. Valstybės įpareigotos atlikti nepriklausomus, nešališkus ir efektyvius nusikaltimų prieš žurnalistus tyrimus, kovoti su nebaudžiamumu. Pirmą kartą JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje pripažintas laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos vaidmuo, taip pat teisė rinkti, gauti ir skleisti informaciją ir elektroninėje erdvėje (angl. online and off line). Rezoliucijoje JT taikos palaikymo ir politines misijos įpareigotos ne tik aktyviai rinkti informaciją apie smurto prieš žurnalistus atvejus, bet ir padėti valstybėms kovoti su šiuo reiškiniu.
Lietuvos parengtoje rezoliucijoje dėl šaulių ginklų visos JT institucijos skatinamos aktyviau bendradarbiauti kovodamos su neteisėta ginklų prekyba; pažymima, kad, norint spręsti neteisėtos prekybos ginklais keliamas problemas, reikia gerinti valstybių gebėjimus kovoti su ginklų paplitimu. Dokumente išreiškiama stipri parama Sutarčiai dėl prekybos ginklais, kuria siekiama sumažinti neteisėtos prekybos ginklais keliamas žmonių kančias ir skiriamas dėmesys kovai su ginklų patekimu į teroristų, ginkluotų grupių ir nusikalstamų struktūrų rankas.
2015 m. gegužę Lietuva taip pat surengė aukšto lygio renginį dėl užsienio teroristų kovotojų, kurio metu aptartas 2014 m. rugsėjį JT Saugumo Tarybos priimtos rezoliucijos 2178 (2014) dėl užsienio teroristų kovotojų srauto sustabdymo įgyvendinimas, Susitikimo metu priimtas JT Saugumo Tarybos pirmininko pareiškimas, kuriame šalys raginamos imtis visų būtiniausių priemonių, įskaitant nacionalinių teisės aktų pritaikymą, sienų apsaugos didinimą, geresnį tarptautinį koordinavimąsi bei informacijos kaitą, siekiant stabdyti užsienio teroristų kovotojų srautus į konfliktų zonas.
Būdama JT Saugumo Tarybos nare Lietuva vadovavo Saugumo Tarybos Kovos su terorizmu komitetui bei sankcijų komitetams Centrinei Afrikos Respublikai ir Jemenui.