Svarbiausi procesai ir Lietuvos prioritetai Jungtinėse Tautose

Svarbiausi procesai ir Lietuvos prioritetai Jungtinėse Tautose

Svarbiausi procesai ir Lietuvos prioritetai Jungtinėse Tautose

Lietuva aktyviai dalyvauja Jungtinių Tautų (JT) ir jos specializuotų agentūrų veikloje, prisidėdama prie tarptautinės taikos ir saugumo išsaugojimo, grindžiamo tarptautine teise ir bendradarbiavimu. Globalios grėsmės ir iššūkiai, tokie kaip terorizmas, organizuotas nusikalstamumas, masinio naikinimo ginklų platinimas, klimato kaita, netinkamas gamtos išteklių valdymas, socialinė ir ekonominė diferenciacija, energetinis ir branduolinis saugumas, reikalauja bendrų, suderintų daugelio valstybių pastangų. Lietuva yra suinteresuota stiprinti JT kaip viešojo saugumo ir tarptautinės teisės centrą, gebantį lanksčiai reaguoti į besikeičiančias grėsmes šiuolaikiniam pasauliui, todėl nuosekliai remia tarptautinės bendruomenės pastangas stiprinti JT žmogaus teisių institucijų galiojimus. Vis tik, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, parama Ukrainai tapo esminiu Lietuvos veiklos JT prioritetu.

Parama Ukrainai kaip esminis Lietuvos veiklos JT prioritetas

JT svarstant tarptautinės taikos ir saugumo tematiką, parama Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai išlieka esminiu Lietuvos veiklos prioritetu. Siekiama, kad Rusijos vykdomas smurtas ir nusikaltimai prieš civilius gyventojus Ukrainoje, Rusijos agresija pažeidžiant JT Chartiją ir tarptautinę teisę, būtų tinkamai įvertinti  JT tarpvalstybiniuose forumuose ir formatuose.

Lietuva yra aktyviai įsitraukusi į tarptautines pastangas nutraukti Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir pasiekti tvarią, teisingą taiką, visiškai atitinkančią JT Chartiją ir tarptautinę teisę. 2025 m. vasario 18 d. Lietuva prisijungė prie taikos Ukrainoje reikalaujančios rezoliucijos parengimo ir kartu su dauguma JT narių balsavo už jos priėmimą.

Pagrindinės Lietuvos veiklos kryptys JT užtikrinant paramą Ukrainai:

- Politinė parama, Saugumo Taryboje ir Generalinėje Asamblėjoje, remiant Ukrainos, Europos Sąjungos ir bendraminčių iniciatyvas, atkreipiant dėmesį ir smerkiant Rusijos vykdomą karinę agresiją, įtvirtinant Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą, pabrėžiant JT Chartijos ir tarptautinės teisės svarbą būsimos taikos deryboms.

- Humanitarinė parama, remiant JT maisto saugumo per Ukrainos grūdų eksporto užtikrinimą iniciatyvas, JT įsitraukimą ir dėmesį energetikos (ypač branduolinės saugos), karo belaisvių ir kitų įkalintų asmenų išlaisvinimo, vaikų gražinimo tematiką, paramą pabėgėliams ir pažeidžiamoms visuomenės grupėms;

- Teisinė ir teisėkūros parama, siekiant teisinės Rusijos atsakomybės, visų pirma už daromus humanitarinės ir karo teisės pažeidimus, bet taip pat už agresijos nusikaltimą.

Lietuva taip pat visokeriopai prisideda prie JT humanitarinės paramos agentūrų ir žmogaus teisių institucijų veiklos teikiant Ukrainai ir jos žmonėms būtiną pagalbą.

Nusiginklavimas ir ginklų neplatinimas

Lietuva nuosekliai remia veiksmingą daugiašalių ginklų kontrolės, nusiginklavimo ir neplatinimo režimų įgyvendinimą kaip svarbų tarptautinės taikos ir saugumo elementą.

Branduolinė tvarka ir NPT

JT Lietuva tvirtai palaiko Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį (NPT) kaip kertinį pasaulinės branduolinės tvarkos ramstį. Aktyviai dalyvaujama diskusijose, dėl branduolinės rizikos mažinimo, neigiamų saugumo garantijų ir branduolinių bandymų draudimo stiprinimo.

Cheminis ir biologinis nusiginklavimas                                                                          

Lietuva aktyviai remia pastangas cheminio ir biologinio ginklo neplatinimo bei nusiginklavimo srityje. Skiriame ypatingą dėmesį praeities kariniam palikimui – ypač jūroje paskandinto cheminio ginklo keliamai grėsmei žmonėms ir aplinkai.

2010 m. Lietuva inicijavo pirmąją JT Generalinės Asamblėjos rezoliuciją šia tema (A/RES/65/149), o 2023 m. atnaujinta rezoliucija (A/RES/78/146) buvo priimta vienbalsiai, sulaukusi daugiau kaip 50 valstybių bendraautorių palaikymo.  Ši rezoliucija skatina kurti tarptautinę duomenų bazę apie cheminio ginklo skandinimo vietas, dalintis technologijomis ir skatinti mokslinius tyrimus bei tarptautinį bendradarbiavimą. Tai – pavyzdys, kaip nusiginklavimo darbotvarkė susilieja su aplinkosauga ir globaliu saugumu.

Naujosios technologijos

Atsižvelgdama į spartų technologinį progresą, Lietuva aktyviai dalyvauja diskusijosde dėl naujųjų ir kylančių technologijų – įskaitant dirbtinį intelektą, autonomines ginklų sistemas, kibernetinį saugumą ir kosmoso technologijas – poveikio tarptautiniam saugumui. Tinkamai taikomos, šios technologijos gali prisidėti prie krizių prevencijos, ankstyvojo perspėjimo mechanizmų, civilių gyventojų apsaugos ir humanitarinės pagalbos efektyvumo. Lietuva remia atsakingą inovacijų vystymą ir pasisako už skaidrias diskusijas dėl reguliavimo priemonių, kurios užtikrintų, kad technologinė pažanga vyktų laikantis tarptautinės teisės, ypač tarptautinės humanitarinės teisės, normų. Lietuva remia JT ir kitų tarptautinių forumų pastangas kurti bendrus standartus, skatinti pasitikėjimą stiprinančias priemones bei užtikrinti, kad technologijos būtų naudojamos taikos, saugumo ir vystymosi labui, o ne destabilizavimui.

Skaidrumas ir atsakomybė

Lietuva aktyviai prisideda prie kovos su dezinformacija nusiginklavimo ir neplatinimo srityse, skatindama skaidrų ir faktų pagrindu grindžiamą tarptautinį dialogą.

Lietuva tvirtai laikosi tarptautinės humanitarinės teisės (THT) principų, ypatingą dėmesį skirdama civilių apsaugai. Atsižvelgdama į neišprovokuotą Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir išaugusią grėsmę regione, Lietuva buvo priversta nutraukti dalyvavimą Konvencijoje dėl kasetinių šaudmenų (Oslo konvencija) ir Konvencijoje dėl priešpėstinių minų (Otavos konvencija). Šie sprendimai buvo priimti iš būtinybės, tačiau Lietuva lieka visiškai įsipareigojusi laikytis visų jai taikytinų THT normų, įskaitant Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, Konvenciją dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg kenksmingais arba turinčiais neselektyvų poveikį, naudojimo uždraudimo ar apribojimo (CCW).

Praktinis indėlis

Lietuva yra įgyvendinusi keliolika nusiginklavimo projektų – nuo sprogmenų atsargų naikinimo Afganistane iki lengvųjų ginklų šalinimo Centrinėje ir Rytų Europoje. Kartu su Islandija vadovaujame Išminavimo koalicijai, padedančiai stiprinti Ukrainos humanitarinio ir kovinio išminavimo pajėgumus. Ukrainai taip pat perduodame įvairią išminavimo įrangą, įskaitant M113 šarvuočius, visureigius ir jų dalis.

Atsakinga prekyba ginklais

Lietuva atsakingai įgyvendina tarptautinius įsipareigojimus dvejopo naudojimo prekių ir ginklų eksporto kontrolės srityje. Palaikome Sutarties dėl prekybos ginklais (ATT) universalizavimą, siekiant užtikrinti, kad ginklų eksportas būtų pagrįstas žmogaus teisių, THT ir taikos užtikrinimo principais. ATT neriboja teisės į individualią ar kolektyvinę savigyną – todėl Lietuva remia teisėtą ginklų tiekimą tokią teisę įgyvendinančiai Ukrainai, ginančiai savo teritorinį vientisumą.

JT Ateities paktas

2024 m. rugsėjo 22 d. JT Generalinė Asamblėja viršūnių susitikimo dėl ateities (Summit of the Future) metu priėmė Ateities paktą, kuris atspindi tai, kas kelia didžiausią nerimą daugumai JT narių ir kur, jų nuomone, organizacija galėtų padaryti pažangą. JT Ateities paktu siekiama sustiprinti JT gebėjimus taikos, saugumo, darnaus vystymosi ir žmogaus teisių srityse. Taip pat akcentuojama jaunimo įtrauktis, skaitmeninio valdymo svarba ir klimato veiksmų būtinybė. Ateities paktas atspindi valstybių narių bendrą įsipareigojimą reformuoti ir atnaujinti JT dėl dabartinių ir būsimų kartų gerovės.

JT Ateities pakto ir jį lydinčių dokumentų (Globalaus skaitmeninio kompakto ir Deklaracijos dėl ateities kartų) rengimo procesas truko 2 metus, pradedant nuo pirminių konsultacijų (2023 m. pradžioje) dėl dokumentų turinio ir pereinant iki intensyvių derybų turų. Lietuvos delegacija nuo pat pradžių aktyviai įsitraukė į procesą su išryškintais prioritetais. Būtent Lietuvos pastangomis pavyko pasiekti, jog agresijos elemento įtraukimas tapo ir vienu iš Europos Sąjungos prioritetų, kas galiausiai padėjo jį išlaikyti galutiniame tekste, kaip ir dezinformacijos atliepimo aspektą, nepaisant itin agresyvios Rusijos opozicijos visų derybų, o ypatingai paskutinių jų stadijų metu. Įsitraukimas ir lyderystė dezinformacijos tematika žymi tęstinį Lietuvos nuolatinės misijos prie JT veikimą. 2025 metais bendradarbiaujant su JT ir pasitelkus autoritetingus tarptautinės akademinės bendruomenės ekspertus (Oksfordo universiteto profesorius Corneliu Bjola) JT buvo pristatomi naujausi tyrimai bei žinios, siekiant didinti sąmoningumą apie dabartinius dezinformacijos iššūkius ir pateikti praktinius sprendimus, kaip juos spręsti. Tuo tarpu, agresijos atliepimo klausimu Lietuva nuosekliai tęsia pasisakymus JT Saugumo Tarybos posėdžiuose, pagrindinį dėmesį skiriant Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Siekiama operatyviai reaguoti į kylančias grėsmes, formuoti prevenciją, o taip pat pabrėžti atsakomybės aspektus už tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus

Be jau minėtų dezinformacijos bei agresijos atliepimo elementų, reikšminga, jog į  Ateities paktą yra įtraukti punktai apie JT Saugumo Tarybos reformą, siekis padaryti šį JT organą labiau reprezentatyviu, įtraukiu, skaidriu, efektyviu ir atskaitingu, didinti ypatingai Afrikos, tačiau taip pat ir Azijos ir Ramiojo vandenyno bei Lotynų Amerikos ir Karibų atstovavimą šiame JT organe. Tai pirmas kartas nuo 1963 kuomet valstybės sutaria dėl JT Saugumo Tarybos reformos gairių.

Lietuvos įsitraukimas į JT Taikos palaikymo operacijas (TO)

2024 m. suėjo 30 metų nuo Lietuvos dalyvavimo JT TO pradžios. Pirmoji Lietuvos karių kuopa (LITPLA-1) 1994 m. rugpjūčio mėn. atvyko į Kroatiją ir prisijungė prie ten veikusios JT UNPROFOR misijos, Danijos kontingento sudėtyje. Nuo tol iki 2023 Lietuvos kariai dalyvavo 6 JT misijose, taip pat iki 2024 m. misijoje Kipre yra dalyvavę Lietuvos policijos atstovai. Didžiausias Lietuvos įnašas, daugiau nei 500 karių buvo MINUSMA Malyje nuo 2016 iki 2023 m., kur Lietuvos kariai tarnavo Vokietijos dalinyje. 2023 m. Lietuva skyrė apie 10 000 USD, o 2025 m. 20 000 USD savanorišką indėlį JT TO komunikacijai ir kovai su dezinformacija paremti. Malio de facto vadovybės reikalavimu 2023 m. JT nutraukus misiją Malyje, Lietuva šiuo metu nedalyvauja JT TO.

Nepaisant to, kad augant tarptautiniam nestabilumui ir susipriešinimui JT TO patiria rimtų iššūkių, taikos palaikymas išlieka vienu pagrindinių JT įrankių tarptautiniam saugumui ir stabilumui užtikrinti. Tai atspindėta ir JT strateginiuose dokumentuose, kaip JT Generalinio sekretoriaus Naujoji darbotvarkė ir Ateities paktas. Iš viso šiuo metu vykdomose 11 JT TO tarnauja apie 70 000 karių ir civilių, įskaitant policiją. Esamos TO: MINURSO Vakarų Sacharoje, UNDOF Golane, UNISFA Abėjuje, UNMOGIP Indijoje ir Pakistane, MINUSCA CAR, UNFICYP Kipre, UNMIK Kosove, UNTSO Artimuosiuose Rytuose, MONUSCO Kongo DR, UNFIL Libane ir UNMIS P. Sudane. Taip pat JT turi 22 spec. politines, paramos ir kitas misijas.

Lietuvai įsitraukimas į JT TO tematiką yra ir svarbi Europos Sąjungos Bendrosios užsienio ir saugumo politikos dalis, Europos Sąjungos indėlio į daugiašališkumą išraiška. JT Europos Sąjunga koordinuoja šalių narių bendradarbiavimą šioje srityje, savo įsitraukimu siekiant sustiprinant TO veiklos žmogaus teisių, demokratijos principais paremto po konfliktinio atstatymo, atsako priešiškai dezinformacijai dėmenis.

JT Ateities pakte taip pat numatyta TO adaptavimo priemonės. Jos išdėstytos Pakto 21 veiksmo priemonių sąraše ir apima (a) raginimą JT Saugumo Tarybai užtikrinti aktualius TO mandatus, (b) kvietimą JT Generaliniam Sekretoriui inicijuoti TO peržiūrą (tam parengta ir Berlyno ministrų susitikime aptarta Taikos palaikymo ateities studija), (c) sieti TO pereinamojo laikotarpio planavimą su priimančiosiomis šalimis, (d) imtis priemonių užtikrinti TO personalo apsaugą, (e) TO mandatai turi apimti ir politinius bei nekarinius aspektus, (f) kviečia JT Generalinį Sekretorių rengti bendrus aukšto lygio posėdžius su regioninėmis organizacijomis aptarti taip pat ir taikos palaikymo klausimų, (g) užtikrinti paramą Afrikos sąjungos taikos operacijoms atitinkamai Saugumo Tarybos rezoliucijai 2719 (2023).

2025 m. gegužės 13 -14 d.  Berlyne vykusiame JT TO ministrų susitikime valstybės narės paskelbė  apie konkrečius įsipareigojimus (pledges) taikos palaikymui. Lietuva (dalyvavo LR Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė) indikavo ketinimą didinti Lietuvos karių skaičių NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje KFOR Kosove nuo 5 iki 60. LR Seimui priėmus nutarimo pakeitimo projektą, į NATO operacijoje KFOR Kosove dalyvaujančią Vokietijos kuopą būtų skiriamas vienas Lietuvos kariuomenės karių būrys. Pirmąjį pusės metų rotacijos Lietuvos karių būrį planuojama išsiųsti dar 2025 m.

Klimato kaita

Neigiami klimato kaitos padariniai gali kelti grėsmę tiek globaliam, tiek nacionaliniam valstybių saugumui, paskatinti ar suintensyvinti nesaugumo, nestabilumo ir konfliktines situacijas. Kovos su klimato kaita politika pastaruoju metu tampa integruota užsienio politikos dalimi, kadangi pasiekti efektyvių rezultatų kovos su klimato kaita klausimais galima tik globaliu lygiu pasitelkiant tarptautinės diplomatijos priemones.

2015 m. gruodžio 12 d. Paryžiuje vykusioje JT Bendrosios Klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) šalių konferencijoje patvirtintas istorinis teisiškai privalomas visuotinis klimato kaitos susitarimas, kuris apima 195 išsivysčiusių ir besivystančių šalių išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir įgyvendinimo priemonių įsipareigojimus. 2016 m. balandžio 22 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kartu su 195 šalių vadovais, pasirašė Klimato kaitos susitarimą.  Ambicingas ir subalansuotas susitarimas yra pirmasis 21-ojo amžiaus daugiašalis susitarimas, kuris nustato globalių veiksmų planą išvengti pavojingų klimato kaitos padarinių, ribojant pasaulinės temperatūros didėjimą gerokai mažesnį nei 2°C ir siekti, kad temperatūros didėjimas neviršytų 1,5°C, lyginant su iki pramoninio laikotarpio lygiu.

LT  Seimas 2021 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XIV-490 patvirtino Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę, kurioje suformuluoti trumpalaikiai, vidutinės trukmės ir ilgalaikiai klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo prie jos tikslai ir uždaviniai įvairiems sektoriams. Iki 2030 m. numatoma palaipsniui atsisakyti iškastinio kuro tam tikruose sektoriuose, o iki 2050 m. siekiama užtikrinti visišką ekonomikos neutralumą klimatui.

JT Lietuva itin didelį dėmesį skiria karo konfliktų, ypač Rusijos karo Ukrainoje, nepataisomai ilgalaikei žalai aplinkosaugai ir klimato kaitai skatinant tarptautinę bendruomenę imtis veiksmų, kad Rusija kompensuotų šią žalą.

Darnus vystymasis

Vystomasis bendradarbiavimas – tai neatskiriama išsivysčiusių šalių užsienio politikos dalis, kuria siekiama taikos, skatinti ekonominį augimą ir socialinį stabilumą pasaulyje, mažinti skirtumus tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, ir integruoti besivystančias šalis į pasaulio ekonomiką. Kova su skurdu, parama žmogaus teisėms, lyčių lygybei, demokratijai, įstatymų viršenybei ir geram valdymui yra neatsiejama šios politikos dalis.

2015 m. rugsėjo 25 dieną vykusiame JT Viršūnių susitikime dalyvavę daugiau kaip 150 valstybių ir vyriausybių vadovai, įskaitant ir Lietuvos, patvirtino Darnaus vystymosi darbotvarkę 2030 ir 17 Darnaus vystymosi tikslų. 

Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politika yra neatsiejama Lietuvos užsienio politikos dalis, kuria siekiama šių tikslų:

1. Prisidėti prie pasaulinių skurdo mažinimo besivystančiose valstybėse pastangų ir kitų JT paskelbtų vystymosi tikslų įgyvendinimo;
2. Prisidėti prie demokratijos, saugumo ir stabilumo erdvės, tvaraus vystymosi plėtojimo valstybėse partnerėse;
3. Prisidėti prie žmogaus teisių ir lyčių lygybės plėtojimo valstybėse partnerėse;
4. Stiprinti politinius, ekonominius, socialinius ir kultūrinius ryšius su besivystančiomis valstybėmis;
5. Informuoti ir šviesti Lietuvos visuomenę apie JT, ES ir Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo politikas, jų tikslus ir iššūkius, pasiektus rezultatus, siekti didesnio visuomenės pritarimo ir paramos šiai veiklai.

Lietuva jau du kartus (2018 ir 2023 m.) pristatė Nacionalinę savanorišką ataskaitą dėl Darnaus vystymosi tikslų šalyje įgyvendinimo. Antrosios ataskaitos pristatymo metu pabrėžta didelė Lietuvos pažanga mažinant skurdą, skatinant lyčių lygybę, įtraukų švietimą ir diegiant inovacijas bei spartinant atsinaujinančios energijos plėtrą. Taip pat pažymėta, jog siekiant iki 2030 m. įgyvendinti visus Darnaus vystymosi tikslus, Lietuva privalės itin didelį dėmesį skirti atsakingos gamybos ir vartojimo skatinimui. Tuo tarpu, vienu svarbiausių ilgalaikių iššūkių, aktualių tiek Lietuvai, tiek visam pasauliui, išskirtas žiedinės ir klimatui neutralios ekonomikos kūrimas.

Žmogaus teisės

Žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimas yra vienas pagrindinių tarptautinių santykių aspektų. Veiksmingai įgyvendintos žmogaus teisės ir laisvės padeda užtikrinti demokratines vertybes, stiprina taiką, saugumą, demokratinę visuomenę, užkerta kelią agresijai, humanitarinėms krizėms bei mažina nusikalstamumą ir diskriminaciją. Atsižvelgiant į tai, nepaprastai svarbu įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje bei stiprinti daugiašalius (tiek tarptautinius, tiek regioninius) žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmus.

Lietuva remia tarptautinių ir regioninių organizacijų veiklą, kuria siekiama užkirsti kelią žmogaus teisių pažeidimams, kovoti su jais, prisideda prie naujų žmogaus teisių standartų kūrimo, bendradarbiauja su žmogaus teisių stebėjimo instrumentais, skatina tarptautinį bendradarbiavimą ginant žmogaus teises ir operatyviai reaguojant į krizių situacijas. Lietuva aktyviai remia žodžio, religijos ir įsitikinimų laisvę, vyrų ir moterų lygių galimybių užtikrinimą, visų formų rasizmo, rasinės diskriminacijos ir ksenofobijos panaikinimą, ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių, ypač vaikų ir jaunimo, įgyvendinimą.

2024 m. JT Ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) posėdyje Lietuva buvo išrinkta Moterų padėties komisijos (Commission on the Status of Women, CSW) nare 2025–2029 m. kadencijai. Narystė Moterų padėties komisijoje suteikia Lietuvai galimybę aktyviai dalyvauti formuojant ir įgyvendinant pasaulinę lyčių lygybės ir moterų teisių politiką. Tai aukšto lygio tarptautinis mechanizmas, veikiantis kaip pagrindinis JT mechanizmas, atsakingas už lyčių lygybės skatinimą ir moterų padėties stiprinimą.

2025 m. Lietuvos kandidatė D. Leinartė buvo išrinkta į JT Žmogaus teisių komitetą (Human Rights Committee, CCPR) 2025-2026 m. kadencijai. Konkurencinguose rinkimuose Lietuvos kandidato išrinkimas parodo tiek Lietuvos, kaip stiprios žmogaus teisių gynėjos, statusą tarptautinėje erdvėje, tiek Lietuvos ekspertų kompetencijų. Žmogaus teisių komitetas - nepriklausomų ekspertų organas, prižiūrintis Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto įgyvendinimą. Komitetas nagrinėja valstybių ataskaitas apie pakto įgyvendinimą, svarsto individualius skundus dėl galimų pažeidimų ir formuoja tarptautinę žmogaus teisių apsaugos praktiką.

Teisės viršenybė

Lietuva nuosekliai skatina aukštų teisės viršenybės standartų laikymąsi tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu. Ji aktyviai remia dvišales ir daugiašales iniciatyvas, kurios prisideda prie teisės viršenybės stiprinimo, bei palaiko koordinuotus veiksmus JT sistemoje. Lietuva ypač akcentuoja teisės viršenybės sąsajas su trimis pagrindiniais JT ramsčiais: taika ir saugumu, žmogaus teisėmis bei darniu vystymusi.

Nacionaliniu lygiu, atkūrusi nepriklausomybę, Lietuva įveikė reikšmingus iššūkius siekdama tapti šiuolaikine demokratine valstybe. Teisės viršenybės įtvirtinimas turėjo lemiamą poveikį šalies politinei, ekonominei ir socialinei raidai. Šiandien Lietuva yra pasirengusi dalintis savo patirtimi su besivystančiomis valstybėmis, kurios siekia reformuoti savo teisines ir administracines sistemas. Parama teisės viršenybės stiprinimui išlieka viena pagrindinių Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo krypčių, ypatingą dėmesį skiriant geram valdymui ir demokratinėms reformoms.

Tarptautiniu lygiu, Lietuva akcentuoja, kad tarptautiniuose santykiuose valstybių veiksmai turi būti grindžiami teisėtumu ir nuspėjamumu – tai taip pat yra būtina tarptautinės taikos ir saugumo užtikrinimo sąlyga. Pagarba visuotinai pripažintoms tarptautinės teisės normoms bei principams ir jų laikymasis yra esminė pačios Lietuvos teisinės tradicijos dalis ir viena iš pamatinių Konstitucijos nuostatų. Lietuva ne tik yra daugiau nei tūkstančio tarptautinių sutarčių (dvišalių, trišalių ir daugiašalių) šalis; siekdama stiprinti tarptautinius teisinius mechanizmus ir vykdyti savo įsipareigojimus, Lietuva pripažįsta Tarptautinio Teisingumo Teismo privalomą jurisdikciją spręsti ginčus, kylančius iš tarptautinės teisės.

Teisės viršenybė neatsiejamai susijusi ir su atsakomybe už pačius rimčiausius tarptautinius nusikaltimus. Kaip Romos statuto šalis, Lietuva tvirtai remia Tarptautinį baudžiamąjį teismą, kuris simbolizuoja tarptautinės bendruomenės siekį užtikrinti atsakomybę ten, kur nacionaliniai mechanizmai yra nepakankami. Kadangi Tarptautinis baudžiamasis teismas veikia papildydamas nacionalinių teismų jurisdikciją, labai svarbu, kad pačios valstybės veiksmingai vykdytų baudžiamąją justiciją asmenims, atsakingiems už tarptautinius nusikaltimus.

Lietuva taip pat tvirtai pasisako už atsakomybės už agresijos nusikaltimą užtikrinimą, ypač Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą kontekste. Šis neišprovokuotas ir neteisėtas agresijos karas yra šiurkštus JT Chartijos pažeidimas, keliantis grėsmę visos taisyklėmis grindžiamos tarptautinės tvarkos pamatams. Lietuva pabrėžia, kad tik veiksmingas atsakomybės už agresijos nusikaltimą užtikrinimas – kartu su tuo susijusios žalos atlyginimu – gali padėti užkirsti kelią tokių nusikaltimų pasikartojimui ateityje.