Naujienos

Jūsų Ekscelencija Generalini Sekretoriau, gerbiama pirmininke,

Ekscelencijos,

Ponios ir ponai,

prieš trisdešimt penkerius metus Lietuva sugrįžo į jai priklausančią vietą pasaulinėje suverenių valstybių bendruomenėje. Įstoję į Jungtines Tautas, mes dar kartą patvirtinome tvirtą įsipareigojimą pasaulio tvarkai, grindžiamai tarptautine teise, teritoriniu vientisumu, valstybių suverenitetu ir žmogaus orumu.

Tai buvo šlovinga akimirka tautai, kurią istorinė patirtis išmokė, kad laisvės ir nepriklausomybės negalima laikyti savaime suprantamais dalykais. Jas reikia nuolat ir nuosekliai ginti.

Šiandien, stovėdamas čia, norėčiau pakalbėti apie tą pačią svajonę, kuri 1991 metais įkvėpė Lietuvą: apie teisingesnio, saugesnio ir taikesnio pasaulio viziją.

Šiandien dar kartą išreiškiu Lietuvos paramą Jungtinių Tautų principams, kuriems, deja, tenka atlaikyti vis didesnį spaudimą.

Pastaraisiais metais susidūrėme su daugybe intensyvių ir plataus masto konfliktų, kurie pasaulio politikoje dominuoja tokiu mastu, kokio nematėme jau dešimtmečius.

Esame geopolitinio nestabilumo Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir kituose regionuose liudininkai. Padėtį dar labiau blogina augančios branduolinės ambicijos Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje, taip pat neatsakingas karinės paskirties prekių, dvejopo naudojimo gaminių ir jautrių technologijų perdavimas.

Pastaraisiais mėnesiais Iranas ir toliau vykdė išpuolius prieš kaimynines šalis, dažnai pasitelkdamas savo bendrininkus, kartu aktyviai trikdydamas laivybos laisvę Hormūzo sąsiauryje. Šie veiksmai kelia rimtą grėsmę regioninei ir tarptautinei taikai bei saugumui. Dar kartą patvirtiname savo visapusišką solidarumą su Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos šalimis ir Jordanija. Raginame Iraną nutraukti savo branduolinę ir raketų programas, taip pat bendradarbiavimą su ginkluotomis grupuotėmis visame Artimųjų Rytų regione.

Lietuva sveikina visas pastangas rasti sprendimą, kuris užtikrintų laivybos laisvę. Savo minų šalinimo pajėgumais prisidėsime prie tarptautinių jūrinių misijų Hormūzo sąsiauryje.

Kalbant apie padėtį Gazos Ruože, mano šalis remia tarptautines pastangas išlaikyti ir įtvirtinti ugnies nutraukimą. Visapusiškas planas Gazos konfliktui užbaigti, įskaitant laikinų tarptautinių stabilizavimo pajėgų dislokavimą, numato reikiamas gaires.

Lietuva dar kartą pabrėžia visiško demilitarizavimo svarbą ir ragina „Hamas“ bei kitas nevalstybines ginkluotas grupuotes nusiginkluoti ir visam laikui atsisakyti ginklų. Taip pat turi būti užtikrinta, kad humanitarinė pagalba saugiai ir be jokių kliūčių pasiektų tuos, kuriems jos reikia.

Dviejų valstybių sprendimas iki šiol išlieka vienintelis kelias į visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką. Atsižvelgiant į tai, ypač svarbu susilaikyti nuo bet kokių tolesnių veiksmų, nesuderinamų su patikimu politiniu procesu.

Gerbiamieji,

didžiausią grėsmę pasaulio tvarkai kelia Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, kurį remia jos bendrininkai.

Per dvylika metų nuo neteisėtos Krymo okupacijos Rusija perėjo nuo slaptų operacijų ir riboto masto karo veiksmų Rytų Ukrainoje prie plataus masto karinių operacijų, masinių žudynių ir galiausiai – didžiausių pasaulyje kada nors matytų dronų atakų prieš civilinę infrastruktūrą.

Dabartinis karo etapas, prasidėjęs 2022 m. vasarį pilno masto įsiveržimu, jau trunka ilgiau nei Pirmasis pasaulinis karas.

Per pastaruosius 55 mėnesius Rusija patyrė 1,5 mln. karių nuostolių. Per paskutinius metus ji užėmė 0,3 proc. Ukrainos teritorijos, o tai jai kainavo daugiau kaip 400 tūkst. žuvusių ir sužeistų karių.

Tačiau visos šios milžiniškos pastangos, visas tas kraujas ir ašaros iš esmės nuėjo veltui. Ukraina tebėra nepriklausoma valstybė. Ukrainiečių kalba, kultūra ir tautinė tapatybė gyvuoja ir klesti.

Rusija jau praktiškai pralaimėjo karą. Tačiau jos vadovybė neleidžia sau pripažinti pralaimėjimo, bijodama tarptautinės teisinės atsakomybės ir galimo savo pačių žmonių keršto. Artėjant neišvengiamai pabaigai, ant kortos statoma vis daugiau, o Kremliaus režimas vis labiau stumia save į aklavietę.

Kiek dar Ukrainos civilių gyvybių bus paaukota ant Rusijos karo aukuro? Kiek žmonių bus kankinami, seksualiai išnaudojami, įmesti į tamsias kalėjimų kameras, ir daugiau niekada nepamatys saulės šviesos? Kiek vaikų bus neteisėtai atskirti nuo savo tėvų ir išsiųsti į Rusiją, kur jų laukia indoktrinacija?

Atsakymų nežinome, tačiau visi turime jausti gilų skausmą dėl šio žiauraus ir beprasmiško karo. Ir visi turėtume sutelkti jėgas, kad priartintume Ukrainos pergalę.

Juk tik galutinė Ukrainos pergalė, užtikrinanti jos suverenumą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, galėtų garantuoti pasaulinę taiką ir saugumą bei Jungtinių Tautų Chartijos autoritetą.

Negalime leisti, kad žiauri jėga nugalėtų tarptautinę teisę. Negalime ilgiau toleruoti Maskvos kolonijinių siekių, kurie kelia grėsmę pasauliniam maisto saugumui ir didina maisto kainas.

Rusijos imperinės ambicijos siekia toli į Europą, Afriką ir Aziją. Nė viena šalis neturėtų manyti, kad yra apsaugota nuo šios grėsmės.

Žinoma, Lietuva daugybę šių pavojų mato iš arti. Pastaraisiais mėnesiais dėl Rusijos agresijos karo mūsų oro erdvę ne kartą pažeidė kariniai dronai. Rusija taip pat suintensyvino hibridines atakas, dezinformaciją ir sabotažo veiksmus.

Ten, kur Rusija žengia į priekį ir atveria Pandoros skrynią naujoms destabilizavimo technikoms, netrukus seka kiti priešiški veikėjai, išmokę naujų įgūdžių ir idėjų.

Gerbiamieji,

išpuoliai prieš informacijos patikimumą kelia ypač didelį susirūpinimą kiekvienai visuomenei. Dezinformacija, užsienio valstybių vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis, taip pat istorijos klastojimas ardo pasitikėjimą, riboja pilietinę erdvę ir yra nukreipti prieš žurnalistus bei žmogaus teisių gynėjus. Dėl to nukenčia žmogaus teisės, demokratija ir saugumas.

Šią riziką dar labiau didina dirbtinio intelekto plėtra. Kaip visi žinome, dirbtinis intelektas turi milžinišką transformacinį potencialą, ypač ekonomikos srityje. Visi sektoriai, įskaitant gynybos ir saugumo sritis, gali būti iš esmės pakeisti ar net sunaikinti beveik per vieną naktį. Kaip ir bet kuri kita priemonė, dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas tų, kurie siekia kenkti ir naikinti.

Lietuva tvirtai tiki, kad dirbtinio intelekto ateities neturi nulemti autoritarinė kontrolė, technologinis prievartavimas ar piktavališkas duomenų naudojimas. Todėl investuojame į patikimus dirbtinio intelekto pajėgumus, skatiname atsakingą dirbtinio intelekto diegimą ir įgyvendiname Vilniaus konvenciją – pirmąją pasaulyje teisiškai privalomą tarptautinę sutartį dėl dirbtinio intelekto.

Parodydami, kaip bendrus principus galima paversti konkrečiais teisiniais įsipareigojimais, tikimės reikšmingai prisidėti prie Jungtinių Tautų pasaulinio dialogo dėl dirbtinio intelekto valdymo.

Lietuva kviečia tarptautinę bendruomenę susivienyti ir kartu spręsti svarbius teisinius, etinius bei strateginius iššūkius, kuriuos kelia dirbtinis intelektas. Net didžiosios technologijų įmonės siunčia įspėjamuosius signalus, kad dirbtinio intelekto kontrolė gali išslysti iš žmonijos rankų, todėl atėjo laikas imtis kolektyvinių veiksmų.

Kartu turime užtikrinti, kad dirbtinis intelektas tarnautų žmogaus orumui, darniam vystymuisi ir tarptautiniam saugumui, o netaptų nauju nelygybės, manipuliacijos ar konfliktų įrankiu. Bet kokia kaina turime užtikrinti žmogaus atskaitomybę, tarptautinės teisės laikymąsi, taiką ir saugumą.

Gerbiamieji,

Jungtinių Tautų patikimumas priklauso nuo jų gebėjimo ryžtingai reaguoti į agresiją, neteisėtą užkariavimą, priverstinius deportavimus ir nusikaltimus žmoniškumui, taip pat koordinuoti pasaulinį atsaką į dirbtinio intelekto plėtrą.

Jei rimtai siekiame išsaugoti taiką, privalome ginti teisingumą ir tvirtai remti tuos, kurie kovoja už savo laisvę.

Esu dėkingas Generaliniam Sekretoriui, Jo Ekscelencijai António Guterresui, už ilgametę tarnybą ir pastangas pertvarkyti Jungtines Tautas į veiksmingesnę, šiuolaikiškesnę ir greičiau reaguojančią organizaciją.

Tai yra teisingas kelias, kuriuo turime eiti. Kito kelio nėra. Nė viena tauta negali viena pati įveikti šiandienos iššūkių. Agresija negali laimėti. Tik daugiašališkumu, solidarumu ir visų valstybių narių vienybe galime išsaugoti taiką, saugumą ir taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką.

Taip pat svarbu pasimokyti iš daugybės istorijos pamokų. Šiandien pernelyg daugelis, regis, nedrįsta pripažinti totalitarinių režimų, įskaitant sovietinį režimą, praeityje padarytų nusikaltimų ir pažvelgti į juos tiesiai.

Tai esminė klaida. Turime prisiminti praeitį, kad ji nepasikartotų!

Būtent todėl Lietuva skatina istorinės atminties puoselėjimą. Mano asmeninis noras – kuo greičiau Briuselyje pamatyti atidengtą Europos memorialą visoms XX amžiaus totalitarinių režimų aukoms.

Yra viena pamoka, kuria Lietuva, išgyvenusi ir įveikusi daugybę okupacijų bei represijų bangų, gali pasidalyti su tarptautine bendruomene. Laisvė gali būti atidėta, bet jos negalima sunaikinti; teisingumu galima abejoti, bet jo negalima nugalėti.

Manau, tai yra žinia, kuri gerokai pranoksta vieno žmogaus ar vienos tautos patirtį. Ji skirta visai žmonijai, kurią vienija bendras orumas.

Didėjant pasauliniam neapibrėžtumui ir stiprėjant galios politikai, mums dar labiau reikia daugiašališkumo, grindžiamo tarptautine teise, JT Chartija ir visuotinėmis žmogaus teisėmis. Turime kolektyviai priešintis stipriausiojo įstatymui, kad kiekvienas atskirai nepatektume po jo jungu.

Laikas veikti yra dabar. Ir tikiu – noriu tikėti, – kad turime viską, ko reikia, kad pasaulis taptų teisingesne, saugesne ir taikesne vieta gyventi!

Dėkoju.