Lietuva JT Saugumo Taryboje: rugsėjo ir vasario Minsko susitarimus privalo įgyvendinti visos šalys, įskaitant Rusiją
Vasario 17 dieną Jungtinių Tautų Saugumo Taryba vienbalsiai priėmė rezoliuciją 2202 (2015), kuria sveikinama vasario 12 dienos Ukrainos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos deklaracija dėl priemonių paketo 2014 m. rugsėjo mėnesį priimtų Minsko susitarimų įgyvendinimui. Priemonių pakete, be kita ko, numatytos paliaubos ir ginkluotės atitraukimas iš rytinių Ukrainos regionų. Rezoliucijoje JT Saugumo Taryba patvirtinto paramą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, kvietė visas šalis įgyvendinti Priemonių paketą.
Tą pačią dieną Saugumo Taryba priėmė ir pranešimą spaudai, kuriame išreiškė susirūpinimą besitęsiančiomis kovomis Debaltsevėje, apgailestauja, kad smurtas kai kuriuose rytiniuose Ukrainos regionuose tęsiasi, nepaisant vasario 15 dieną įsigaliojusių paliaubų. Saugumo Tarybos nariai taip pat paragino visas šalis nedelsiant nutraukti karo veiksmus ir laikytis Minsko susitarimų nuostatų.
Po balsavimo dėl rezoliucijos pasisakiusi Lietuvos nuolatinė atstovė JT ambasadorė Raimonda Murmokaitė pažymėjo, kad vasario 12 dieną Minske pasirašytas susitarimas turi trūkumų, tačiau vis tiek teikia vilčių, kad karas rytiniuose Ukrainos regionuose gali būti sustabdytas, todėl būtina jį įgyvendinti.
„Kad Minsko susitarimai veiktų, būtina, jog visos jo šalys, įskaitant Rusiją, visiškai įgyvendintų savo įsipareigojimus, įskaitant ir tuos, kurie įtvirtinti 2014 metų rugsėjo mėnesį pasirašytuose Minsko susitarimuose. Vasario 12 dienos susitarimai nėra ir negali būti interpretuojami kaip pakeičiantys ankstesnius Minsko susitarimus. Jie yra rugsėjo mėnesio Minsko susitarimų įgyvendinimo priemonė“, - Saugumo Taryboje pabrėžė Lietuvos nuolatinė atstovė.
Pasak Lietuvos ambasadorės, ypatingai svarbu, kad savo įsipareigojimus įgyvendintų Rusija. „Rusija nėra neutrali Minsko susitarimų tarpininkė ar laiduotoja. Ji tiesiogiai dalyvauja kare, jai tenka pagrindinė atsakomybė už įvykius rytiniuose Ukrainos regionuose. Tik patys naiviausi galėtų patikėti, kad vadinamieji separatistai galėtų vykdyti tokio masto karą be išorinės pagalbos. Be Rusijos paramos, jie jau seniai būtų išsilakstę“, - sakė R. Murmokaitė.
Lietuvos nuolatinė atstovė pabrėžė, kad vasario 12 dieną, pasirašydami Minsko susitarimus, Ukrainos, Vokietijos, Prancūzijos ir Rusijos vadovai pakartotinai išreiškė pagarbą Ukrainos suverenitetui, nepriklausomybei, vienybei ir teritoriniam vientisumui bei išreiškė viltį, kad šių įsipareigojimų besąlygiškai laikysis visos šalys, ypač Rusija.
Lietuvos ambasadorė priminė, kad pagal Minsko susitarimus Rusija privalo atitraukti savo pajėgas ir ginkluotę iš Ukrainos teritorijos, Ukraina turi besąlygiškai atkurti tarptautinės sienos su Rusija kontrolę. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija turi stebėti ugnies nutraukimo susitarimo įgyvendinimą. Ambasadorė R. Murmokaitė taip pat akcentavo būtinybę užtikrinti humanitarinę prieigą, gerbti tarptautinės žmogaus teisių ir humanitarinės teisės nuostatas.
Saugumo Taryboje ambasadorė R. Murmokaitė akcentavo būtinybę užtikrinti teisingumą ir atsakomybę už Ukrainoje padarytus sunkius nusikaltimus, įskaitant ir už Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimą. Ji taip pat paragino Ukrainą baigti Romos statuto ratifikavimo procesą, kad šalyje padarytus nusikaltimus galėtų tirti Tarptautinis Baudžiamasis Teismas.
Rezoliucija 2202 (2015) yra antroji JT Saugumo Tarybos rezoliucija dėl padėties Ukrainoje. 2014 metų liepos 21 dieną buvo priimta rezoliucija 2166 (2014), kuria paraginta ištirti Malaizijos oro linijų lėktuvo MH17 numušimo aplinkybes ir užtikrinti kaltųjų atsakomybę.